BNSJeigu vasario 24-osios paryčiais ne Kyjivą, o Vilnių būtų pažadinusios pavojaus sirenos, ar Lietuva būtų sugebėjusi atsilaikyti, kaip tai padarė ukrainiečiai?
Hipotetiškai atsukime laiką atgal: 2022 m. pradžia, Rusija sutelkė apie 100–120 bataliono taktinių grupių Baltijos valstybių pasienyje (Maskva tradiciškai į Lietuvą, Latviją ir Estiją žiūri kaip į vieną operacinę teritoriją). Kai kurių analitikų teigimu, sukaupti 100–120 kovos grupių NATO pasienyje Rusijai galėjo prireikti tik dviejų mėnesių, o per 2017 m. pratybas „Zapad“ ji sugebėjo visą brigadą nepastebėtą nuvežti iš Samaros į Murmanską.
Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir Rusijos vakarinėje dalyje sukaupus apie 200 tūkst. karių, Kremlius pareikalauja, kad Baltijos valstybės pereitų prie neutraliteto politikos, NATO sugrįžti prie 1991 m. sienų. Kartu Maskva aiškina, kad nesiruošia kariauti, į Kremlių paskambinęs Prancūzijos prezidentas tai patvirtina.
Vis dėlto vasario 24-osios paryčiais Vladimiras Putinas paskelbia, kad pradeda Baltijos šalių „denacifikavimo specialiąją operaciją“.
