Scanpix2023-iųjų pabaigą Briuselyje žymėjo vis garsesnės kalbos apie galimą Vengrijos balsavimo teisių ES suspendavimą po to, kai jos premjeras Viktoras Orbánas blokavo 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketą ir pagrasino ateityje stabdyti derybas su Ukraina dėl narystės.
Gruodį „The Financial Times“ pranešė, kad ES pareigūnai svarsto aktyvinti 7-ąjį Europos Sąjungos sutarties straipsnį prieš Vengriją. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ES Taryba gali oficialiai įspėti bet kurią valstybę narę, kaltinamą pagrindinių teisių pažeidimu. Jei tai neduotų pageidaujamo poveikio, 7-ojo straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytos sankcijos ir sustabdytos minimos šalies balsavimo teisės.
Vis dėlto dalis ES narių atsargiai žiūri į tokio „branduolinio varianto“ panaudojimą prieš valstybę narę. Tačiau analitikos centro Europos užsienio santykių tarybos (European Council on Foreign Relations, ECFR) vyresnysis politikos bendradarbis Nickas Witney tikina, kad tai būtina padaryti.
Interviu IQ ekspertas taip pat teigė, kad V. Orbano pirmininkavimas ES, kuris numatytas šių metų antroje pusėje, atrodo absurdiškai.
– ES sutarties 7-ojo straipsnio taikymas vadinamas „branduoliniu variantu“, todėl dalis ES narių baiminasi jo aktyvinimo. Ar jūs sutinkate su tokiu apibūdinimu?
– „Branduolinis variantas“ yra toks, kurio niekas sveiko proto nesiimtų, nes būtų toks baisus, kad net menkiausia jo panaudojimo rizika turėtų atgrasyti.
7-asis straipsnis neatitinka šio apibūdinimo nė vienu iš šių aspektų: tai būtų visiškai protingas žingsnis Europos Sąjungai, kurią Vengrija laiko įkaite, tačiau, deja, jis nepadarė jokio atgrasomojo poveikio. Tai gali pasikeisti dabar, kai Jarosławo Kaczyńskio (buvusios Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderis – IQ past.) nebėra šalia ir jis nebegali apsaugoti V. Orbáno savo veto teise.
ECFR– Jūsų požiūriu, kokių teigiamų ir neigiamų pasekmių šio straipsnio aktyvinimas galėtų sukelti?
– Pagrindinė rizika, kurią matau, yra ta, kad vienbalsiškumas, kuris būtinas šiam straipsniui aktyvinti, gali būti nepasiekiamas, nes kai kurių valstybių narių vyriausybės baiminasi, kad „kiti galime būti mes“, ir (arba) bijo, kad populistinė opozicija gali jas užsipulti už tai, kad jos remia „Briuselio supervalstybę“, kuri yra viršesnė už „nacionalinį suverenitetą“.
Tikiu ES Tarybos ir Europos Komisijos teisinių tarnybų išradingumu, kad jos ras būdą.
Tačiau ar ES būtų blogiau, jei ji pabandytų ir patirtų nesėkmę, negu jei ir toliau nuolaidžiautų sutarčių laužytojui ir penktosios kolonos atstovui? Nepavykus įgyvendinti 7-ojo straipsnio, ypač išryškėtų būtinybė reformuoti ES, pavyzdžiui, pereiti prie daugumos balsavimo.
– Kaip tai galėtų paveikti Vengrijos pirmininkavimą ES?
– Mintis, kad V. Orbánas turėtų pirmininkauti ES, kai Europos Parlamento rinkimų rezultatai transformuosis į naują Komisiją ir darbotvarkę bei kai vyks JAV prezidento rinkimai, yra absurdiška. Nežinau, kokiomis priemonėmis numatytą valstybę narę būtų galima priversti pasitraukti iš ES pirmininkavimo eilės, bet tikiu ES Tarybos ir Europos Komisijos teisinių tarnybų išradingumu, kad jos ras būdą. Žinoma, jei bus gana stipri politinė valia, o ankstyvas 7-ojo straipsnio taikymas neabejotinai padėtų.
