Meniu
Prenumerata

trečiadienis, sausio 26 d.


„LIETUVOS GELEŽINKELIŲ“ VADOVAS KRITO, NES LAIKĖSI TEISĖS?
„Belaruskalij“ tranzitas: politikai pamiršo, kad Lietuva – ES ir tarptautinės bendrijos narė
Evaldas Labanauskas
BNS foto

Emocingi raginimai „čia ir tuoj pat“ nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą – teisiškai neįmanomi, o priemonės, kurių dabar ėmėsi Vyriausybė, jei ir bus įgyvendintos, tai mažų mažiausiai užtruks. Žinoma, gali būti politinis sprendimas, bet jis Lietuvai kainuos labai daug.

Tai interviu IQ teigė ES teisės srityje besispecializuojančios „Acquis“ kompanijos partneris ir jau 15 metų su sankcijomis dirbantis teisininkas Valerijus Ostrovskis.

Galima pajuokauti, kad per vieną naktį visi tapo sankcijų ekspertais ir visi savaip aiškina jas, bet daugeliu atvejų visiškai neteisingai arba perdėtai.

– Tikriausiai stebite, kas dabar vyksta Lietuvoje dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito. Kaip sankcijų teisės ekspertas kaip vertinate tas diskusijas, abipusius kaltinimus?

– Mano manymu, ši situacija susiklostė dėl teisinio suvokimo stokos – kas yra leidžiama pagal JAV sankcijas ir kas yra draudžiama bei kokie yra Lietuvos įsipareigojimai pagal ES teisę, ES sankcijų reglamentus, taip pat tarptautinius įsipareigojimus.

Galima pajuokauti, kad per vieną naktį visi tapo sankcijų ekspertais ir visi savaip aiškina jas, bet daugeliu atvejų visiškai neteisingai arba perdėtai.

– O kaip paprastai išaiškintumėte dabartinę situaciją: birželio mėnesį priimtos ES sektorinės sankcijos, kuriose tranzito draudimas yra ginčytinas; taip pat egzistuoja Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kurie prisiimti dar iki įstojimo į ES; o dabar dar ir JAV sankcijos – ką jos pakeitė?

– Nuo gruodžio 8 d. baigėsi JAV generalinės licencijos galiojimas ir JAV veikėjai arba kiti, kurių transakcijose yra JAV elementas (pvz., atsiskaitymas JAV doleriais ar vyksta JAV teritorijoje), negali vykdyti jokių transakcijų su „Belaruskalij“.

Kartu JAV sankcijos, nesant JAV elemento, neturi būti taikomos. Žinoma, labai sunku gauti to patvirtinimą iš JAV institucijų, nes yra tokia politika, kad būtų palikta tam tikrų neaiškumų.

– Sustiprintų bauginimo efektą?

– Taip, kad išplėstų sankcijų efektą.

Dėl ko kyla abejonių: rugpjūčio mėnesio JAV prezidento vykdomajame įsakyme, pagal kurį buvo pritaikytos sankcijos prieš Baltarusiją, yra įrašyta, kad JAV gali įtraukti į sankcionuotų veikėjų sąrašą, tuos, kurie teikia finansinę arba materialinę pagalbą veikėjams, kurie jau įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašą, tarp kurių ir „Belaruskalij“.

Pagal ES teisę ir ES institucijų požiūrį JAV sankcijų ekstrateritorinis taikymas asmenims ir transakcijoms be JAV elemento ES teritorijoje prieštarauja ES ir tarptautinei teisei.

– Būtent tai išgąsdino Lietuvoje veikiančius Skandinavijos bankus?

– Taip. Būtent to išsigando bankai. Kartu bankai savo sankcijų atitikties politikoje bei sutartyse numato, kad laikysis JAV sankcijų, nes jiems labai svarbu turėti priėjimą prie JAV rinkos, dolerinių transakcijų, kurios eina per JAV finansinę sistemą. Todėl, nenorėdami daryti atskiro kiekvienos transakcijos vertinimo, jie nenori turėti nieko bendro su veikėjais, įtrauktais į JAV sankcijų sąrašą.

Vis dėlto egzistuoja tam tikra kolizija dėl ekstrateritorinių sankcijų taikymo. Pagal ES teisę ir ES institucijų požiūrį JAV sankcijų ekstrateritorinis taikymas asmenims ir transakcijoms be JAV elemento ES teritorijoje prieštarauja ES ir tarptautinei teisei.

Šis klausimas buvo iškeltas dėl sankcijų Iranui ir buvo priimtas vadinamasis blokavimo statutas, kuris draudžia Europos įmonėms ir piliečiams įgyvendinti JAV sankcijas ES teritorijoje.

Dėl Baltarusijos tokio specialaus reglamento nėra, į blokavimo statutą sankcijos Baltarusijai nėra įrašytos, bet principas galioja tas pats. Jis kyla iš ES steigiamųjų sutarčių, kad negalimas kitų šalių paskelbtų ekstrateritorinių sankcijų taikymas Europoje.

Asmeninis archyvas
Valerijus Ostrovskis.

– Taigi galima sakyti, kad JAV sankcijų įsigaliojimas nieko ES teritorijoje, Lietuvoje, nepakeitė?

– Ne, nepakeitė. Kaip minėjau, ES institucijos, Europos Komisija laiko ekstrateritorines sankcijas, prieštaraujančias ES ir tarptautinei teisei. Be to, Eurokomisijoje dabar vyksta intensyvus darbas dėl papildomos Europos kompanijų ir interesų apsaugos nuo ekstrateritorinių sankcijų.

Lietuvoje, jei žvilgtelėsite į Užsienio reikalų ministerijos interneto puslapį, ten parašyta, kad taikyti JAV sankcijas rekomenduojama. Ši rekomendacija kelia labai daug teisinių klausimų.

Kitas aspektas – labiau susijęs su ES sankcijomis. ES sankcijų reglamente, pagal kurį sankcijos buvo pritaikytos Baltarusijai, formuluotės labai tiksliai užrašytos. T. y. aiškiai nustatytos produktų ir transakcijų kategorijos, kurios yra draudžiamos. Kas ten nėra įtraukta, nėra draudžiama ir tam yra priežastis – buvo vertintas ekonominis poveikis, pasekmės ES ekonominiams interesams, ES verslo interesams. Be to, dėl to buvo nustatytos tam tikros išimtys, tokios kaip jau galiojančioms sutartims.

Gruodžio ir sausio mėnesį ES Taryboje ir Europos Komisijoje vyksta darbas dėl tam tikrų techninių šio reglamento pakeitimų, kad būtų panaikinti neaiškumai, palengvintas šių sankcijų įgyvendinimas bei sumažintos neigiamos pasekmės. T. y. 27 valstybės narės kiekvieną savaitę susitinka ir diskutuoja dėl labai techninių ir preciziškų detalių kiekviename Baltarusijos sankcijų reglamento sakinyje: kas yra leidžiama, kas neleidžiama ir kaip galima patikslinti tas formuluotes.

– T. y. diskutuojama dėl tokių terminų kaip „tranzitas“, kalbant apie baltarusišką kalį, nebuvimą?

– Taip, tokio tipo detalės, kurios sukėlė neaiškumų. Tiek Komisija, tiek valstybės narės dėl ES sankcijų Baltarusijai sulaukė daug klausimų ir komentarų, todėl bandoma šiek tiek patikslinti reglamentą.

Dabartiniai Lietuvos bandymai uždrausti visą baltarusiškų trąšų tranzitą tam prieštarauja. Matau, kad Lietuvoje ruošiamasi uždrausti visų „Belaruskalij“ trąšų gabenimą, nepriklausomai nuo to, kas leidžiama ES sankcijų reglamente.

Dabar irgi tokia procedūra turėtų vykti, bet, iš šalies žiūrint, man neatrodo, kad dabar egzistuoja sąlygos taikyti šią išimtį. Tai turėtų vertinti ne tik Lietuva, bet ir Europos Komisija.

– Jūs kalbate apie Susisiekimo ministerijos pateiktą įstatymo dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo projektą?

– Taip. Kiek teko matyti, dabar Lietuvoje yra dvi iniciatyvos: viena – jūsų minimas įstatymo pasiūlymas. Jis yra neteisėtas pagal ES teisę, nes vienašalės valstybių narių sankcijos nėra galimos.

– Bet ministerija remiasi išimtimi dėl grėsmės visuomenės saugumo interesams...

– Taip, bet taikant šią išimtį priemonės turi būti derinamos su Europos Komisija ir kitomis ES narėmis. Kiek matau iš projekto, to derinimo nėra. Žinoma, aš galiu ir klysti.

Bet kokiu atveju minima išimtis turi būti labai siaurai interpretuojama, pvz., tikro karo grėsmė arba prekyba ginklais. Todėl kyla klausimų, ar trąšų atveju ji galėtų būti taikoma.

– Hipotetiškai, jei įstatymo projektas būtų pateiktas vasarą, kai Baltarusijos režimas pradėjo vadinamąją hibridinę ataką migrantais, o ne dabar, kai situacija pasienyje šiek tiek nusiraminusi, tuomet galbūt išimtimi būtų buvę daugiau galimybių pasiremti?

– Tuomet vis tiek situaciją vertintų visos valstybės narės ir ES institucijos bei atsakytų Lietuvai, ar tokios priemonės būtų pateisinamos pagal minimą išimtį.

Dabar irgi tokia procedūra turėtų vykti, bet, iš šalies žiūrint, man neatrodo, kad dabar egzistuoja sąlygos taikyti šią išimtį. Tai turėtų vertinti ne tik Lietuva, bet ir Europos Komisija.

Tai labai teisiškai raštingas ir net pavadinčiau išradingas ėjimas. Tačiau kyla klausimų dėl laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ES, taip pat dėl Lietuvos tarptautinių tranzitinių įsipareigojimų.

– Jūs taip pat užsiminėte, kad Lietuva imasi ir kito varianto, kaip stabdyti baltarusiškų trąšų tranzitą, kiek jis teisėtas?

– Jo tikslas tas pats – sustabdyti tranzitą: Lietuvos susisiekimo ministerija kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją, prašydamas įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį atitikties nacionaliniam saugumui, interesams. Jei Nacionalinio saugumo komisija pripažins, kad ši sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų – man atrodo, kad tikslas yra būtent toks, tuomet tokiu pagrindu Vyriausybė priims nutarimą, kad sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir pagal Lietuvos įstatymus tokia sutartis turi būti nutraukta nuo Vyriausybės nutarimo priėmimo dienos.

– Šis variantas, bent iš pirmo žvilgsnio atrodo, teisiškai sumanesnis ir neprieštaraujantis ES teisei?

– Tai labai teisiškai raštingas ir net pavadinčiau išradingas ėjimas. Tačiau kyla klausimų dėl laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ES, taip pat dėl Lietuvos tarptautinių tranzitinių įsipareigojimų. Abiem atvejais leidžiami apribojimai nacionalinio saugumo sumetimais, bet tie pagrindai labai griežtai vertinami tiek ES Teisingumo Teismo ar Europos Komisijos, tiek tarptautinio arbitražo.

Teisiškai – neįgyvendinami, bet žiūrėsime, kaip elgsis Lietuvos Vyriausybė, politikai. Kol kas atrodo, kad Lietuvoje užmirštama, kad Lietuva yra ES ir tarptautinės bendruomenės narė.

– Taigi bet kokiu atveju, jei Lietuva nutrauks baltarusiškų trąšų tranzitą, kitas „Belaruskalij“ ir su ja dirbančių lietuviškų ir nelietuviškų kompanijų žingsnis bus kreipimasis į Lietuvos ir tarptautinius teismus?

– Taip, abiem atvejais matau didelę ieškinių dėl nuostolių atlyginimo prieš Lietuvą, galimai prieš „Lietuvos geležinkelius“ riziką.

Be to, pagal ES teisę prieš priimant bet kurią iš minėtų priemonių (įstatymas ir sutarties vertinimas) turi būti informuojama Europos Komisija, kuri apie tai praneštų kitoms valstybėms narėms, kad tiek Komisija, tiek visos ES narės turėtų galimybę pasisakyti dėl taikytinų priemonių, nes jų interesai vienaip ar kitaip bus paliesti. Pagal ES teisę be šios pranešimo procedūros ir nedavus laiko Komisijai bei valstybės narėms susipažinti, Lietuva neturi teisės savarankiškai priimti tokių priemonių.

TRIS direktyva sako, kad apie priemones, kurios riboja laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ES, turi būti pranešama Europos Komisijai ir tada įsijungia trijų mėnesių „nesiimti jokių veiksmų“ terminas, kurio metu ribojimus inicijuojanti Lietuva neturi teisės priimti galutinio teisinio akto dėl šių priemonių.

– Ar galima sakyti, kad dabar Lietuvoje paplitę emocingi raginimai nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą „čia ir dabar“, yra teisiškai neįgyvendinami?

– Teisiškai – neįgyvendinami, bet žiūrėsime, kaip elgsis Lietuvos Vyriausybė, politikai. Kol kas atrodo, kad Lietuvoje užmirštama, kad Lietuva yra ES ir tarptautinės bendruomenės narė.

2021 12 16 06:34
Spausdinti