Rusijos ir Baltarusijos hibridinės atakos migrantais pagaliau sulaukė Europos Komisijos (EK) atsakomųjų priemonių: su Rusija ir Baltarusija besiribojančios valstybės narės galėtų apriboti migrantų teisę į prieglobstį tais atvejais, kai Maskva ir Minskas juos pasitelkia kaip ginklus.
„Pavyzdžiui, jos gali apriboti naudojimąsi prieglobsčio teise tokioje situacijoje, tačiau griežtomis sąlygomis ir teisinėmis ribomis“, – trečiadienį vidurdienį po naujosios EK kabineto posėdžio pranešė vicepirmininkė, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją, Henna Virkkunen.
Anot EK pirmininkės Ursulos von der Leyen, su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms šalims, tokioms kaip Suomija, turinti 1340 km ilgio sieną su Rusija, tenka didelis iššūkis užtikrinti ES saugumą ir valstybių narių teritorinį vientisumą.
„Šiandien šioms šalims siūlome tolesnę paramą, įskaitant papildomą 170 mln. eurų finansavimą, skirtą elektroninio stebėjimo įrangai atnaujinti, telekomunikacijų tinklams tobulinti, mobiliajai aptikimo įrangai dislokuoti ir kovai su dronų įsibrovimais“, – pranešime spaudai cituojama ji.
Lietuvai skiriama 15,4 mln. eurų, Estija gaus 19,4 mln. eurų, Suomija – 50 mln. eurų, Latvija – 17 mln. eurų, Lenkija – 52 mln. eurų ir Norvegija – 16,4 mln. eurų.
Vis dėlto vidurdienio spaudos konferencijoje EK vicepirmininkė H. Virkkunen sulaukė daugiausia klausimų ne dėl pinigų, o dėl sprendimo atitikimo ES ir tarptautinei teisei, nes šis ne tik įteisina prieglobsčio teisės ribojimą, bet kartu ir migrantų išstūmimą („pushback“). Vicepirmininkė teigė, kad tai gali būti tik laikini ribojimai ir jie turi būti proporcingi grėsmei.
2021 m. kilo migrantų antplūdis į rytines ES nares, tarp jų ir Lietuvą, iš Baltarusijos ir Rusijos. Ši ataka migrantais šiemet toliau buvo vykdoma prieš Lenkiją. Pasak EK, 2024 m., palyginti su 2023 m., neteisėtai atvykusių asmenų skaičius prie ES ir Baltarusijos sienos, ypač prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, gerokai padidėjo – 66 proc., o 90 proc. neteisėtai Lenkijos ir Baltarusijos sieną kertančių migrantų turi Rusijos studento arba turistinę vizą.
Reaguojant į hibridinę ataką migrantais dalyje valstybių buvo vienašališkai įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje ir apribotos galimybės prašyti prieglobsčio. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja tokią politiką, teigdamos, kad taip pažeidžiama tarptautinė teisė.