ScanpixEuropos gynybos pramonė buksuoja. Rusijos agresijos prieš Ukrainą pažadinti politikai negailėjo pažadų apie šios srities atgaivinimą, tačiau, kaip ne kartą nutiko, tarp žodžių ir realybės – vis dar praraja.
„Europos gynybos pramonė 40 proc. padidino šaudmenų gamybos pajėgumus. Mes pristatysime daugiau nei pusę milijono artilerijos sviedinių iki kito mėnesio. Iki metų pabaigos – daugiau nei milijoną“, – antradienį Europos Parlamento sesijoje Strasbūre gyrėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie paramą Ukrainai.
Jei Donaldas Trumpas būtų perrinktas, manau, kad gerokai padidėtų išlaidos gynybai, siekiant parodyti naujajam JAV prezidentui, kad europiečiai rimčiau žiūri į gynybą.
Tik bėda ta, kad ES praėjusių metų kovą patvirtino 2 mlrd. eurų planą, pagal kurį įsipareigojo per 12 mėnesių Ukrainai nusiųsti vieną milijoną 155 mm artilerijos sviedinių. T. y. pažadą pavyks įgyvendinti tik pusiau, o amunicijos Ukrainai šiuo metu ypač trūksta. Čekija net paragino ES šalis finansuoti 450 tūkst. artilerijos sviedinių įsigijimą už ES ribų, nes Europos pramonė paprasčiausiai neįgali. Tai tik vienas, bet labai iliustratyvus pavyzdys, kaip kertasi politikų pažadai ir realūs ES gynybos pramonės pajėgumai.
Apie Europos gynybos pramonės neįgalumo priežastis ir galimus būdus šią problemą spręsti – IQ interviu su Europos reformų centro (CER) vyresniuoju mokslo darbuotoju Luigi Scazzieri, kuris neseniai parengė studiją „Can European defence take off?“ („Ar Europos gynyba gali įsibėgėti?“).
CER– Jūsų požiūriu, kodėl, praėjus dvejiems Rusijos karo prieš Ukrainą metams, Europa vis dar atsilieka gynybinių pajėgumų gamybos srityje ir negali įgyvendinti net to, ką pažadėjo Ukrainai?
– Kaip išdėsčiau savo studijoje, Europos gynybos pramonė yra struktūriškai pritaikyta gaminti mažais kiekiais, todėl jai reikėjo didinti gamybą.
Tai vyko lėtai dėl dviejų priežasčių. Viena jų susijusi su sunkumais didinant gamybą, apsirūpinant žaliavomis, darbo jėga, kuriant naujas gamybos linijas ir pan.
Antrasis sunkumas susijęs su neapibrėžtumu. Įmonės nenori investuoti, jei nežino, kad nepraras pinigų. O šiuo metu nėra labai didelio aiškumo dėl Europos gynybos išlaidų trajektorijos vidutinės trukmės laikotarpiu.
Reikia nepamiršti, kad didžiąją dalį padidintų išlaidų gynybai suvalgė infliacija ir bet kuriuo atveju jos buvo skirtos užsienio įrangai pirkti, todėl ES gynybos pramonė nebuvo labai smarkiai įtraukta į procesą.
*****susije*****
– Ar galimas specialusis gynybos komisaras Europos Komisijoje pakeistų padėtį? Kaip Europa galėtų paspartinti savo gynybos pramonės atsigavimą ir užsitikrinti karinių technologijų lyderystę?
– Nemanau, kad tai labai padėtų. Jis nepadidintų nei turimų lėšų, nei valstybių narių vengimo dalytis slapta informacija su Komisija.
Apskritai reikėtų, pirma, daugiau išlaidų ir, antra, kad vyriausybės šias išlaidas geriau koordinuotų. Geriausia būtų, jei vyriausybės užsakytų tą pačią įrangą ir jei ta įranga būtų iš Europos.
– Kaip galimi politiniai pokyčiai Europoje ir JAV po rinkimų gali paveikti padėtį gynybos pramonėje?
– Nemanau, kad pokyčiai Europoje turėtų didelę įtaką. Tačiau, jei Donaldas Trumpas būtų perrinktas, manau, kad gerokai padidėtų išlaidos gynybai, siekiant parodyti naujajam JAV prezidentui, kad europiečiai rimčiau žiūri į gynybą, ir apsidrausti nuo galimo JAV pasitraukimo iš NATO.
ES iniciatyvos gynybos srityje taip pat gali sulaukti finansinio postūmio, tačiau tai nėra taip aišku.
