Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 25 d.


EBPO ŠVIETIMO LIETUVOJE ATASKAITA
EBPO: jaunuoliams stinga įgūdžių, nuvertinamas profesinis mokymas, bet žavi reformos
BNS
Seimo kanceliarija / Ilona Šilenkova
Spaudos konferencija Seime.

Lietuvos jaunuoliams stinga įgūdžių, ketvirtadalis 15-mečių neturi pagrindinių matematikos žinių, o profesinis ugdymas laikomas antros rūšies švietimu, pastebi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovas.

Vis dėlto Seime penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje EBPO Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas Andreas Schleicheris sakė, kad organizacija palankiai vertina vykdomas reformas Lietuvos švietime ir didelį vidurinį išsilavinimą įgyjančių mokinių skaičių.

„Mes iš tikrųjų labai sužavėti jūsų mokymo programos reformos, kur suteikiamas didesnis gylis, plotis, einama kompetencijų ugdymo link, taip pat dalykų skaičius“, – sakė A. Schleicheris.

„Esame labai sužavėti, einate tinkama linkme. Lengva reformuoti dalykus, bet svarbu rinktis tinkamus būdus. Manau, kad jūsų žingsniai ir darbas su suinteresuotais asmenimis verti susižavėjimo“, – kalbėjo jis.

Daug jaunuolių baigia vidurinę mokyklą

Anot jo, vienas iš sėkmingiausių pavyzdžių tai, kad Lietuva turi labai didelį vidurinių mokyklų baigimo procentą ir labai retai vaikai arba jaunuoliai nebūna pabaigę vidurinės mokyklos.

„Toks vidurinis išsilavinimas Lietuvoje pakankamai geras, bet matome, kad tie, kas baigia vidurinę mokyklą, neturi tiek daug įgūdžių, kiek jų reikėtų, galbūt reikėtų savęs paklausti, kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti“, – teigė jis.

Anot vadovo, vienas iš keturių 15-mečių Lietuvoje neturi pagrindinių matematikos žinių. A. Schleicherio teigimu, svarbu, kad kiekvienam moksleiviui būtų patariami mokymosi būdai, koordinuojamas mokymasis, vyktų tarpiniai patikrinimai. Koks mokymosi būdas tinkamas konkrečiam vaikui galėtų patarti ir mokytojai, ir tėvai.

Anot jo, reikia sukurti gerą pusiausvyrą, kad brandos egzaminai atspindėtų tai, kas vertinama mokymo programoje.

Pasak EBPO atstovo, šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu suprasti, ką ir kaip jie mokosi, kokį kelią renkasi, o konsultacijos padėtų atlikti protingus pasirinkimus.

Nepatrauklus profesinis ugdymas

„Jūs labai aiškiai matote, kad Lietuvoje profesinis ugdymas nėra labai patrauklus, dažniausiai kaip paskutinis pasirinkimas. Jei palygintume Lietuvą su kitomis šalimis, yra tų šalių, kur jauni žmonės mielai renkasi profesinį ugdymą, kur rezultatai yra geri, perspektyvos pakankama geros darbo rinkoje“, – teigė A. Schleicheris.

Anot jo, dauguma jaunuolių Lietuvoje dar prieš baigdami profesinį ugdymą gauna darbą ir neretai nebebūna motyvuoti užbaigti mokslų.

Daugiau lankstumo EBPO siūlo įvesti pačiame profesiniame ugdyme, įvertinant, kad vieniems jaunuoliams labiau įdomus techninis mokymasis ir mažiau patrauklūs akademiniai dalykai.

„Svarbu užtikrinti, kad jaunuoliai teisingai pasirinktų, reikia sukurti didesnę vertę profesiniame ugdyme, sukurti daugiau lankstumo, programas, kurios atitiktų moks poreikius. (...) Didelė dalis profesinio ugdymo laikoma antros rūšies švietimu, bet tai neatskleidžia visos profesinio ugdymo vertės, galima įgyti labai naudingų įgūdžių“, – kalbėjo A. Schleicheris.

Pastebėta, kad sistema tarsi baudžia baigusius profesinį mokymą, nes jiems pereiti į aukštąjį mokslą yra sudėtinga.

Ministras: einama teisinga kryptimi

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, nė viena švietimo reforma Lietuvoje nedaroma be EBPO pagalbos ir pastarojoje reformoje taip pat vertintos organizacijos įžvalgos. Ekspertų įvertinimas, pasak jo, rodo, kad Lietuvoje šiuo klausimu einama teisinga kryptimi.

„EBPO įžvalgos ne tik padeda įsivertinti esamą situaciją, bet ir nustatyti kryptis ateičiai, pasitikrinti, ar tai, ką darome ir esame suplanavę daryti, yra veiksminga, ar einama gera kryptimi. Bendrai, sakyčiau, iš vertinimų, atrodo, kad taip“, – spaudos konferencijoje sakė G. Jakštas.

Anot jo, šiais mokslo metais mokyklos pradėjo dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, kurios pagrįstos gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymu. Ministro teigimu, keičiasi ir brandos egzaminai, kurie turėtų atitikti bendrą ugdymo turinį ir tikslus, kad kiekvienas galėtų patirti sėkmę.

G. Jakštas sako, kad visuomenėje per daug sureikšminami brandos egzaminai, nes darbo rinka keičiasi, o šalia žinių svarbios ir kompetencijos. Žmogus į pagalbą gali pasitelkti ir dirbtinį intelektą, tačiau ir tam reikia atitinkamų kompetencijų.

EBPO ataskaitoje, pasak ministro, akcentuojama, kad brandos egzaminų išskyrimas į atskiras dalis, tarpinius patikrinimus ir galutinį egzaminą, didina mokinių vertinamų gebėjimų spektrą, leidžia atskleist žinias, kompetencijas, išskaido krūvį baigiamojoje klasėje, leidžia mokytis nuosekliau ir atsiskaityt palaipsniui, nenukeliant į vieną egzaminų sesiją, kuri įvyksta per vieną mėnesį.

Reikia keisti matematikos mokymą

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė teigia, kad Lietuva dėkinga EBPO ekspertams,o girdimos pastabos dėl matematikos egzamino bus perduotos užduočių rengėjams.

„Nacionalinė švietimo agentūra, be abejonės, galvodama apie šių mokslo egzaminų sesiją ir darbuodamasi su egzamino užduočių rengėjais, nuneš šią svarbią žinutę dėl proporcingumo egzamino užduočių ir jų atliepimo apskritai mokinių gebėjimams ir kompetencijoms – tai turbūt esminis dalykas, kad eitume prie geresnės matematikos brandos egzamino užduočių kokybės“, – sakė R. Krasauskienė.

Anot jos, visuomenėje vis girdint apie sunkumus jaunuoliams mokantis matematikos, reikia ieškoti naujų mokymo formų, dirbti su mokyklų steigėjais, mokytojais ir aukštosiomis mokyklomis ieškant sprendimų peržiūrėti, kaip dėstoma matematika mokyklose.

„Visi puikiai suvokiame, kad šios dienos mokinių kartai greičiausiai tie mokymo ir mokymosi metodai, kurie taikyti iki šiol, nebeveikia, reikia ieškoti naujų“, – kalbėjo vadovė.

2023 11 17 11:48
Spausdinti