Meniu
Prenumerata

trečiadienis, sausio 26 d.


VALSTYBĖS BIUDŽETAS
ES lėšos didina kitų metų valstybės biudžeto pajamas
BNS
Fotobankas
G. Skaistė ir I. Šimonytė.

Vyriausybė penktadienį pritarė atnaujintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui, jame, lyginant su ankstesniu variantu, auga tiek pajamos, tiek išlaidos.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog Seimui vėl teikiamas biudžeto projektas labiausiai „patobulėjo“ dėl to, kad padidėjo jo deficitas.

„Kai kurių dalykų mes turbūt negalėjome nei numatyti, nei kažką su tuo padaryti, kaip pasikeitusių bazių, nuo kurių didėja įmokos į Europos Sąjungos biudžetą (...), tačiau apskritai aš raginu nepamiršti, kad visi šitie dalykai, kurie yra pridedami, jie kol kas yra pridedami iš skolintų lėšų“, – po Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.

Numatomas valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais didėja 0,2 punkto iki 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Planuojamos pajamos, su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet turėtų siekti 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų. Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, planuojamos valstybės pajamos didėja 521,2 mln. eurų, išlaidos – 146,1 mln. eurų.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, valstybės biudžeto pajamų didėjimas visų pirma yra susijęs su nustatytu Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) mokėjimo grafiku Naujos kartos Lietuva planui – kitąmet tam bus skirta 504,2 mln. eurų.

„Tai yra labiau pinigų srautų klausimas, kadangi šie pinigai turės vėliau būti panaudoti per Naujos kartos Lietuva plano priemones“, – Vyriausybėje penktadienį pristatydama atnaujintą 2022 metų biudžeto projektą Vyriausybėje sakė G. Skaistė.

Be Europos Sąjungos lėšų, valstybės biudžeto pajamų planas didinamas 17 mln. eurų iki 11,112 mlrd. eurų, numatomos išlaidos – 141,5 mln. eurų iki 13,301 mlrd. eurų.

4,7 mln. eurų didinamos valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, 3 mln. eurų – loterijų ir lošimo mokesčio pajamos, 6,2 mln. eurų – žemės mokesčio pajamos, 3,2 mln. eurų – kitų pajamos. Savivaldybių biudžetų pajamos iš žemės mokesčio taip pat didėja 6,2 mln. eurų.

G. Skaistės teigimu, esminiai biudžeto akcentai nesikeičia, tačiau atsižvelgiant į geopolitines įtampas ir koronaviruso situaciją numatyta papildomų lėšų saugumui, žmonių pajamų didinimui, švietimo susitarimo įgyvendinimui ir skurdo rizikos mažinimui, numatant papildomų lėšų šildymo išlaidų kompensavimui.

Saugumui papildomai skiriami 59 mln. eurų, iš kurių 24,9 mln. eurų – krašto apsaugos finansavimui.

„EBPO patikslino ekonomikos prognozes Lietuvai ir kadangi NATO išlaidų skaičiavimas yra atliekamas atsižvelgiant būtent į EBPO prognozes, papildomai skiriamos lėšos krašto apsaugai, kad būtų išlaikyta numatyta 2,05 proc. nuo BVP šių išlaidų dalis“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, iš papildomų krašto apsaugai numatytų asignavimų apie 100 tūkst. eurų ketinama skirti Rūdininkų poligono steigimui. Tai pat yra sutarta su Krašto apsaugos ministerija, kad iš jai skiriamų papildomų lėšų Šaulių sąjungai bus numatyta apie 600 tūkst. eurų.

COVID-19 pandemijos padariniams šalinti papildomai yra skiriama 14,7 mln. eurų, iš kurių 10 mln. eurų bus Vyriausybės rezerve koronaviruso pandemijos įtaką vis dar patiriančio verslo paramos priemonėms, o 4,7 mln. eurų – medicininėms kaukėms pradinukams.

Atsižvelgiant į situaciją pasienyje su Baltarusija, yra tikslinamos fizinio barjero statybai skiriamos lėšos. Jų bendra suma nesikeičia ir išlieka 150 mln. eurų, tačiau 12,7 mln. eurų, kuriuos anksčiau buvo numatyta įsisavinti šiemet, yra perkeliami į 2022 metus.

„Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija patikino, jog migrantų situacijos suvaldymui bus skiriamas Europos Sąjungos finansavimas tiek pirmąjį, tiek antrąjį 2022 pusmetį, yra papildomai numatyta 4 mln. eurų kofinansavimo dalis iš valstybės biudžeto antrajam pusmečiui, kadangi pirmajam pusmečiui lėšos jau buvo numatytos pirminiame projekte“, – aiškino G. Skaistė.

Migrantų bylų nagrinėjimui teismams papildomai numatyta 2,6 mln. eurų, įnašams į su migrantais dirbančiomis tarptautines organizacijas – Jungtines Tautas ir Raudonąjį kryžių – yra skiriama 0,2 mln. eurų.

„Taip pat yra numatomas rezervas skolinimosi limite tam, kad jeigu situacija blogėtų, nes šiandien turime didelį neapibrėžtumą dėl naujų COVID-19 mutacijų. Todėl skolinimosi limite yra numatyta teisė Vyriausybei pandemijos valdymui papildomai pasiskolinti iki 300 mln. eurų. Tai būtų daroma tik tuo atveju, jei situacija pandemijos fronte keistųsi iš esmės“, – teigė G. Skaistė.

Atsižvelgiant į partijų pasirašytą Švietimo susitarimą, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai papildomai numatyta 20 mln. eurų.

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui papildomai numatyti 4,8 mln. eurų, iš jų 2,3 mln. eurų skiriami atsižvelgiant į Seimo priimtą sprendimą dėl įstaigų vadovų mažų koeficientų didinimo.

Skurdo rizikos mažinimo srityje iš valstybės biudžeto yra numatyta 16 mln. eurų tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti. Anot ministrės, šią kompensaciją iš viso turėtų gauti apie 110 tūkst. žmonių.

Kitos papildomos išlaidos siekia 41,7 mln. eurų, iš kurių 27,4 mln. eurų skiriama įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti ir netinkamam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) finansuoti. Priklausomybių ligų prevencijai papildomai numatyta 1,4 mln. eurų, kultūrai ir istoriniai atminčiai, bibliotekų fondams ir panašiai – 4,4 mln. eurų, švietimui, mokslui ir sportui – 4,2 mln. eurų.

Rytų partnerystės programai – projektui su Moldova – numatyti 350 tūkst. eurų, įvairių institucijų pajėgumams stiprinti – 2 mln. eurų, sveikatos apsaugos infrastruktūrai – 1,5 mln. eurų, periodinių leidinių pristatymo nuostoliams kompensuoti – 0,4 mln. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamų prognozė didinama 34,9 mln. eurų, bet to, savivaldybės taip pat galės papildomai pasiskolinti iki 45 mln. eurų. Bendros savivaldybių pajamos 2022 metais turėtų siekti 4,303 mlrd. eurų – 549,5 mln. eurų daugiau nei šiemet. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos vykdyti kitąmet turėtų didėti 362,7 mln. eurų iki 2,618 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacija – 186,8 mln. eurų iki 1,685 mlrd. eurų.

Bendras valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,3 proc. BVP. Pasak G. Skaistės, trečdalis 0,2 proc. punkto deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.

Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP. Šių metų pabaigoje ji turėtų sudaryti 45,8 proc. BVP.

Atnaujinto biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks jo priėmimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 12 03 14:12
Spausdinti