PexelsPastarąsias savaites dauguma kalbų, informacijos nutekinimų Briuselyje sukosi apie vieną dalyką – daugiametę finansinę perspektyvą, arba ES biudžetą 2028–2034 m. (MFF). Trečiadienį Europos Komisija pristatys savo pasiūlymą, bet tai tik politinių batalijų pradžia.
„Na, čia tik pradžia pokalbių dėl būsimos finansinės perspektyvos. Lietuva taip pat turi apsibrėžusi ratą poreikių“, – dar pirmadienį į IQ klausimą MFF tema atsakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, dalyvavęs Briuselyje vykusiame ES užsienio reikalų tarybos posėdyje.
Jis pažymėjo, kad, Lietuvos nuomone, ES biudžetas turės būti didinamas: „Dabartinis neatlieps tų poreikių. Jame turės atsispindėti visi mūsų būsimo pirmininkavimo prioritetai. Tai bus susiję ir su išoriniu saugumu, su papildomomis investicijomis, taip pat gynybos pramonės plėtra; su vidaus saugumu – tai, ką mes darome ant savo sienos. Tai turės būti susiję su kritinės infrastruktūros apsauga.“
Europos Parlamentas (EP), kuris antradienį pristatė savo poziciją dėl MFF, taip pat tikina, kad šį kartą ES pinigų suma turi būti didesnė.
„Manome, kad biudžeto padidinimas yra neišvengiamas“, – spaudos konferencijoje sakė EP pranešėjas šiuo klausimu Siegfriedas Mureşanas ir įvardijo naujus prioritetus (konkurencija ir gynyba), kuriems reiks skirti daugiau pinigų, bet kartu pareikalavo žemės ūkiui ir sanglaudai išlaikyti tą patį finansavimą.
Bendroji žemės ūkio politika, kuriai skiriama beveik 400 mlrd. eurų, šiuo metu sudaro beveik trečdalį viso ES septynerių metų biudžeto, o, kaip rodo nutekinti duomenys, Komisija planuoja apie 20 proc. sumažinti šias išlaidas.
Dabartinis 2021–2027 MFF yra 1,2 trln. eurų ir tai sudaro apie 1 proc. ES BVP. Kai kurie ekspertai siūlo padidinti šį rodiklį iki 2 proc. BVP. Tačiau didieji ES ūkiai, kaip antai Vokietija, Nyderlandai ar Švedija, pasisako prieš ES biudžeto didinimą.
„Biudžeto dydis, mes manome, bus sunkiausias diskusijų klausimas“, – pripažino S. Mureşanas, bet neįvardijo, kokį skaičių norėtų matyti.
Ne tik MFF dydis kelia diskusijas. EP atmeta Komisijos idėją pinigus skirstyti pagal nacionalinius planus. Pagal šią naują sistemą biudžeto mokėjimai, ypač regioninės išlaidos, kurios sudaro trečdalį ES biudžeto, bus susieti su reformų įgyvendinimu. Tačiau EP teigia, kad tai neigiamai atsilieptų regioninei, sanglaudos ir žemės ūkio politikai. Europarlamentarai reikalauja, kad sanglaudos ir žemės ūkio politika nebūtų sujungta ir išlaikytų savo atskirus prioritetus ir biudžetus. To siekia ir įvairios interesų grupės, pavyzdžiui, ūkininkai, kurie jau žada išvažiuoti traktoriais į Briuselio gatves.
„EP pozicija – aiški. Mes norime ambicingo Europos biudžeto ir mes atmesime bet kokius Europos Komisijos bandymus renacionalizuoti Europos biudžetą, mes atmesime bet kokius Europos Komisijos bandymus susilpninti Europos politikos kūrimą ir mes atmesime bet kokius Europos Komisijos bandymus paversti pinigų spausdinimo mašiną 27 skirtingiems nacionaliniams interesams“, – kalbėjo S. Mureşanas.
Dar vienas ginčus keliantis klausimas – vadinamieji savi ištekliai, t. y. mokesčiai, einantys tiesiai į ES biudžetą. Komisija spaudžiama grąžinti 25–30 mlrd. eurų per metus bendros skolos, kuri buvo išleista bloko atsigavimui po COVIS-19 pandemijos finansuoti ir tam, kaip rodo įvairūs nutekinimai, galvoja apie tris naujus mokesčius, skirtus neperdirbtoms elektros atliekoms, tabako gaminiams ir didelėms ES įmonėms.
Tačiau šalys narės labai atsargiai ar net priešiškai žiūri į mokesčių perdavimą Briuseliui. Tarkime, pajamas iš tabako gaminių akcizo dabar šalys pasilieka, ir abejojama, ar lengvai sutiktų atiduoti šį aukso puodą Komisijai.
Galiausiai kiekviena iš 27-ių ES narių turi savo prioritetus, atskirus projektus, kuriems tikisi finansavimo iš MFF.
„Tuos poreikius esame paskaičiavę, ką mes norime matyti ir ko šioje finansinėje perspektyvoje nėra. Taip pat turėtų būti numatyti finansai, susiję su plėtra, nes jeigu mes esame rimtai nusiteikę su ES plėtra, o mes esame (Lietuva priešaky tiek su ambicija, tiek su data ir pastangomis), tai mes norime matyti atitinkamai paketus Ukrainai, Moldovai ir kitoms šalims“, – teigė K. Budrys.
Todėl neabejotina, kad trečiadienį Europos Komisijos pateiktas MFF projektas bus tik didžiulių politinių mūšių pradžia ir pats ES biudžeto priėmimas gali nusikelti ir į 2027-uosius, kai Lietuva pirmininkaus ES.
„Turėsime tikrai sunkius pokalbius apie tai, kaip visus šiuos poreikius sutalpinti“, – apibendrino Lietuvos diplomatijos vadovas.
