Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 28 d.


KOVA SU KLIMATO KAITA
ES siūlo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2040-ųjų sumažinti 90 proc.
BNS
Dainius Labutis/ELTA
Ursula von der Leyen.

Europos Sąjunga (ES) antradienį paragino iki 2040 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 procentų, nors bloko perėjimą prie ekologiškesnės ateities aptemdė visoje Europoje rengti ūkininkų protestai.

Pranešimas buvo paskelbtas dešimtims ūkininkų surengus protestą prie Europos Parlamento (EP) pastato. Jie piktinasi mažėjančiomis pajamomis, didėjančiomis išlaidomis ir, jų teigimu, vis labiau apsunkinančiomis aplinkosaugos taisyklėmis.

Pristatydamas naująjį tikslą ES klimato reikalų komisaras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) sakė, kad blokas, siekdamas iki 2050 metų neutralizuoti anglies dioksido išmetimo poveikį, sieks sąžiningo perėjimo, kad verslai galėtų klestėti ir, jo žodžiais, niekas neliktų nuošalyje.

„Remdamiesi geriausiais turimais moksliniais duomenimis ir išsamiu poveikio vertinimu, rekomenduojame, kad 2040 metų tikslas būtų 90 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį“, palyginti su 1990 metų lygiu, teigė W. Hoekstra.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį atsisakė plano iki šio dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą, o tai parodė, koks politiškai sudėtingas tapo šis aplinkosaugos klausimas.

Ji pripažino, kad pasiūlymas tapo poliarizacijos simboliu, teisės aktui įstrigus dėl ES įstatymų leidėjų ir šalių narių nesutarimų.

27 valstybių narių blokas jau pradėjo siekti tarpinio tikslo iki 2030 metų 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Tačiau didėjantis nepasitenkinimas gali trukdyti bandymams pasiekti iki 2040 metų numatytą 90 proc. sumažinimo tikslą.

Kraštutiniai dešinieji ir antiisteblišmento partijos solidarizavosi su ūkininkų judėjimu ir, kaip prognozuojama, birželį vyksiančiuose EP rinkimuose pasieks laimėjimų.

Šių metų pabaigoje taip pat bus sudaryta nauja Komisija. U. von der Leyen dar nepasakė, ar ji ketina siekti naujos kadencijos.

Pasipriešinimas

Kai kurios pramonės šakos vis įnirtingiau priešinasi bloko klimato politikai, o kai kurių šalių vadovai ragina sustabdyti naujų aplinkosaugos taisyklių taikymą.

Vienuolika ES šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją, nusiuntė bendrą laišką Briuseliui, kuriame teigiama, kad perėjimas prie ambicingo 2040-ųjų tikslo turi būti sąžiningas ir teisingas ir „nepalikti nė vieno nuošalyje, ypač pažeidžiamiausių piliečių“.

Kartu su antradienį pateikta EK rekomendacija buvo pateiktos naujos klimato prognozės po 2030 metų, kurias Komisija turėjo parengti po gruodį įvykusių Jungtinių Tautų derybų dėl klimato kaitos COP28.

Kitai EK komandai bus pavesta iki kitais metais vyksiančio COP30 aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos parengti teisės aktų siūlymus.

90 proc. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo planui įgyvendinti reikės didelių pastangų visuose ekonomikos sektoriuose – nuo elektros energijos gamybos iki ūkininkavimo, kuriam tenka 11 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Per maži tikslai

Tačiau aplinkosaugos grupės mano, kad Komisijos užmojis yra gerokai per mažas.

Tikimasi, kad bloko tikslai 2040-iesiems iš dalies bus grindžiami plataus masto anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, o tai piktina aktyvistus, kurie kritikuoja šias technologijas kaip neišbandytas ir pageidauja, kad būtų prisiimti įsipareigojimai mažinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį.

Kiti atkreipė dėmesį į tai, kad nenustatyta iškastinio kuro ir su juo susijusių subsidijų atsisakymo data.

„Tai taip pat prasminga, kaip ir tikslas užkirsti kelią plaučių vėžiui be jokio plano nutraukti rūkymą“, – sakė aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ narė Silvia Pastorelli (Silvija Pastoreli).

Kadangi už kovos su klimato kaita reikalus atsakinga JT institucija siekia apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir „atsižvelgiant į ES atsakomybę už istorinį išmetamųjų teršalų kiekį, būtų teisingiau iki 2040 metų siekti nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio“, teigė Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF).

Grupė apgailestavo, kad Komisija atsisakė tikslo 30 proc. sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris sudaro 11 proc. viso ES šalyse išmetamų teršalų kiekio.

Europos vartotojų organizacija (BEUC) teigė, kad „kad ir kaip Komisija stengtųsi su ūkininkais elgtis mandagiai, faktai yra nepajudinami: mūsų maisto ir žemės ūkio sistemos nemaža dalimi prisideda prie ES klimato poveikio“.

2024 02 07 16:01
Spausdinti