Scanpix„ES pareigūnai gana atsargiai skelbia informaciją apie ES ir Taivano santykius, nes baiminasi Kinijos reakcijos“, – interviu IQ teigė Charlie’s Weimersas, Švedijos europarlamentaras, Europos Parlamento pranešėjas ES-Taivano bendradarbiavimo tema. Tačiau jis pridūrė, kad ES turėtų aktyviau vystyti santykius su sala.
– Kaip vertinate dabartinius ES ir Taivano santykius? Ar galėtume sakyti, kad ES pareigūnai į Taivaną žvelgia labai atsargiai? Kodėl?
– Taip, galima sakyti, kad ES pareigūnai gana atsargiai skelbia informaciją apie ES ir Taivano santykius, nes baiminasi Kinijos reakcijos. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ES praėjusių metų lapkričio mėnesį atidėjo ES ir Taivano prekybos susitarimo atnaujinimą. Kartu labai džiaugiuosi, kad ES užėmė tvirtą poziciją gindama Lietuvą, kai ši susidūrė su dideliu Kinijos spaudimu dėl Lietuvos sprendimo stiprinti santykius su Taivanu.
Vis dėlto, mano akimis žiūrint, ES yra pernelyg atsargi Kinijos atžvilgiu.
– Kokias matote ES santykių su Taivanu gilinimo perspektyvas? Kokiose srityse?
– Daugybėje sričių! Pirma, ES turi skubiai pradėti poveikio vertinimą, viešąsias konsultacijas ir apimties nustatymą dėl dvišalio investicijų susitarimo (BIA) su Taivano valdžios institucijomis, rengiantis deryboms dėl mūsų dvišalių ekonominių ryšių stiprinimo. Antra, visuomenės sveikatos, kritiškai svarbių tiekimo grandinių, mokslo, kultūros, informacinių ir ryšių technologijų, saugumo – ir tai tik kelios sritys – mūsų santykiai tikrai gali plėtotis ir gilėti. Taip pat turėtume apsvarstyti galimybę rengti oficialius susitikimus ir vizitus aukštesniu lygiu.
– Spėju, kad žinote apie diplomatinį ginčą tarp Lietuvos ir Kinijos. Kaip šis Lietuvos veiksnys gali paveikti ES santykius su Taivanu?
– Sveikinu Lietuvą už žingsnį, kurio ji ėmėsi, nepaisant Kinijos spaudimo, stiprinti santykius su Taivanu. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ir kitos ES valstybės narės imsis panašių žingsnių ir neleis, kad Kinija iš jų tyčiotųsi. Mes, ES, privalome pripažinti Taivaną svarbiu partneriu ir demokratiniu sąjungininku Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei toliau pasisakyti už Taivano dalyvavimą stebėtojo teisėmis tarptautinių organizacijų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją ir Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją, susitikimuose, mechanizmuose ir veikloje.
– Kokios yra pagrindinių valstybių narių pozicijos dėl santykių su Taivanu?
– Vokietijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Berlyno vyriausybė raginama iš naujo įvertinti Taivano politiką ir gilinti bendradarbiavimą su Taipėjumi, tačiau atmetė galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Taivanu. Bus įdomu pamatyti, kokios pozicijos laikysis Taivano atžvilgiu naujoji Vokietijos vyriausybė, tačiau koalicinė vyriausybė savo koalicinėje sutartyje paminėjo Taivaną, todėl tikiuosi, kad tai pranašauja teigiamus pokyčius.
Prancūzija, tęsdama prancūziškų ginklų pardavimą Taivanui, visiškai nekreipė dėmesio į Kinijos perspėjimus ir grasinimus. Ji taip pat buvo pirmoji ES šalis, oficialiai priėmusi Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją, į kurią įtrauktas Taivanas.
Italija taip pat išreiškė susidomėjimą siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Taivanu, ypač puslaidininkų sektoriuje. Būdama Didžiojo septyneto (G-7) narė, Italija ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl bet kokių vienašališkų veiksmų, dėl kurių gali padidėti įtampa ir pakenkti stabilumui santykiuose tarp Taivano ir Kinijoje bei platesniame regione.
– Kita vertus, jūsų požiūriu, ko Taivanas tikisi iš ar pageidauja iš santykių su ES, atsižvelgiant į jo santykius su Kinija?
– Kad būtų pripažinta jo tvirta demokratija ir technologiškai pažangi ekonomika bei jo indėlis į pasaulį. Jis siekia glaudesnio ekonominio, politinio ir saugumo bendradarbiavimo su ES ir jos valstybėmis narėmis, taip pat paramos jo teisėtam dalyvavimui tarptautinėse organizacijose.
