UnsplashAugant geopolitinei įtampai ir tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Europos Sąjungos (ES) rytinio flango valstybės vis atviriau kalba apie būtinybę iš esmės peržiūrėti savo saugumo architektūrą. Naujausi vertinimai rodo, kad grėsmės regione ne tik nemažėja, bet ir įgauna vis sudėtingesnes formas – nuo karinių iki kibernetinių ir ekonominių.
Progą padiskutuoti ir bandyti atrasti sprendimo būdus finansų ministrai iš įvairių Europos valstybių turėjo praėjusią savaitę, penktadienį, finansų ministro Kristupo Vaitiekūno inicijuotoje konferencijoje. Jos metu daug dėmesio skirta ne tik tradicinėms karinėms grėsmėms, bet ir platesniam saugumo suvokimui. Pabrėžta, kad šiandienos realybėje valstybės saugumas neatsiejamas nuo ekonominio stabilumo, energetinės nepriklausomybės ir visuomenės pasirengimo krizėms. Pranešėjai akcentavo, jog Rusijos vykdoma agresija atskleidė silpnąsias vietas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl būtini greiti ir koordinuoti sprendimai.
Diskusijose taip pat išryškėjo finansinių instrumentų ir investicijų svarba. Ekspertai pažymėjo, kad stipresnė gynyba reikalauja ne tik politinės valios, bet ir ilgalaikių įsipareigojimų – didesnių biudžetų, efektyvesnio lėšų panaudojimo bei glaudesnio bendradarbiavimo tarp valstybių. Tuo pat metu akcentuota, kad atsparumo stiprinimas turi apimti visą visuomenę – nuo kritinės infrastruktūros apsaugos iki informacinio saugumo ir pilietinio pasirengimo.
Foto galerija.: new_000394693_0
„Žinome, ką reiškia gyventi Rusijos šešėlyje“
Europos parlamento narys Andrius Kubilius akcentavo, kad ES rytinė siena šiandien yra ne tik geopolitinė, bet ir vertybinė riba. Pasak jo, būtina aiškiai atskirti santykį su agresyviomis kaimynėmis ir bendradarbiavimą su Ukraina, kuri ateityje gali tapti ES nare. Anot A. Kubiliaus, būtent Ukrainos atsparumas šiandien yra visos Europos saugumo pagrindas.
Europarlamentaras pabrėžė, kad rytinio flango valstybės dėl savo istorinės patirties natūraliai tapo aktyviausiomis Ukrainos rėmėjomis, pirmosios reagavo į karo pasekmes ne tik priimdamos pabėgėlius, bet ir „reikšmingai padidindamos gynybos finansavimą“: „Mes žinome, ką reiškia gyventi agresyvios Rusijos šešėlyje“.
Europos ParlamentasKalbėdamas apie praktinius saugumo iššūkius, A. Kubilius išskyrė kolektyvinės gynybos priklausomybę nuo NATO ir ES pajėgumų bei infrastruktūros trūkumus. Anot jo, būtina spartinti karinio mobilumo sprendimus ir investuoti į infrastruktūrą, kuri tarnautų tiek gynybai, tiek civiliniams poreikiams: „Kelias, galintis atlaikyti tanką, taip pat gali atlaikyti transportą, sunkvežimius ir turistus“.
Politikas taip pat išskyrė tris prioritetines kryptis: didesnę Europos atsakomybę už gynybą, ekonominio konkurencingumo stiprinimą ir aiškią strategiją Rusijos atžvilgiu. Pastarosios ašimi, pasak jo, turi tapti Ukrainos pergalė: „Padėdami Ukrainai nugalėti ir tapti ES nare, mes sukuriame galimybę ir pačiai Rusijai transformuotis“.
Geopolitinė įtampa tiesiogiai veikia pasienio regionus
Europos Komisijos (EK) vykdomasis viceprezidentas Raffaele'is Fitto pabrėžė, kad saugumo iššūkiai rytiniame ES flange jau seniai nebėra abstraktūs – jie tapo kasdiene pasienio regionų realybe. Pasak jo, vizitai prie Ukrainos ir Lenkijos sienos leidžia aiškiai suprasti, jog geopolitinė įtampa tiesiogiai veikia vietos bendruomenių gyvenimą.
Anot R. Fitto, Europos kolektyvinis saugumas yra neatsiejamas nuo pasienio regionų stiprybės ir stabilumo, todėl jų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Jis pabrėžė, kad EK siekia ne tik reaguoti į krizę, bet ir sistemiškai didinti atsparumą, skatinti ekonominę veiklą bei gerinti infrastruktūrinį ir skaitmeninį junglumą: „Europos kolektyvinis saugumas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos pasienio regionų stiprybės ir stabilumo“.
ScanpixPolitikas taip pat išskyrė konkrečias finansines priemones, kuriomis siekiama šių tikslų. Pasak jo, reikšmingos investicijos jau nukreipiamos į gynybą, civilinį pasirengimą ir kritines technologijas, o naujos iniciatyvos turėtų dar labiau palengvinti finansavimo prieinamumą: „Šios investicijos užtikrins gerovę ir padidins saugumą ne tik pasienio regionams, bet ir visai Europai“.
Svarbiu principu R. Fitto įvardijo vadinamąjį vietos poreikiais grįstą požiūrį, kuris leidžia sprendimus pritaikyti prie konkrečių regionų situacijos. Anot jo, tik glaudžiai bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis galima pasiekti ilgalaikių rezultatų: „Mes pradedame nuo teritorijų ir kartu su jomis kuriame Europos veiksmus“.
„Europa kartais vėluoja“
Šiaurės investicijų banko (NIB) prezidentas ir generalinis direktorius Andre Kuusvekas pabrėžė, kad saugumo diskusijose svarbu nepamesti platesnio paveikslo – „rytinio flango valstybės veikia kaip vertybiškai vieninga ir ekonomiškai stipri erdvė“. Pasak jo, būtent šis pagrindas leidžia šalims išlaikyti atsparumą net ir augančių grėsmių akivaizdoje, o bendradarbiavimas su sąjungininkais tampa esmine saugumo dalimi.
Anot A. Kuusveko, karas Ukrainoje iš esmės pakeitė inovacijų vaidmenį gynyboje ir atskleidė Europos reakcijos trūkumus. Jis pažymėjo, kad ilgą laiką Vakarai delsė priimti sprendimus, o realus lūžis įvyko tik prasidėjus plataus masto karui: „Turime pripažinti tiesą: Europa kartais vėluoja. Didžioji Europos dalis praleido svarbų momentą 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą. Tik 2022 m. vasarį visi supratome, kad laikas nubusti ir kad saugumo klausimai nebėra teoriniai.“
NIB generalinis direktorius, kalbėdamas apie gynybos stiprinimą, akcentavo, kad vien politinių deklaracijų nepakanka – būtini realūs finansiniai ir pramoniniai pajėgumai. Pasak jo, didėjančios išlaidos gynybai yra būtinos, tačiau jos taip pat kelia naujų iššūkių.
„Strategijos vienos neapgina šalių – tai daro pajėgumai. Kaip jau buvo minėta, pirmiausia reikia pinigų, tada gamybos pajėgumų, ir tik tada galime kalbėti apie realų saugumo padidėjimą, o ne tik apie planus“, – aiškino NIB prezidentas.
Jis taip pat išskyrė sudėtingą balansą tarp gynybos, ekonomikos ir socialinių poreikių, pabrėždamas, kad valstybės susiduria su neišvengiamais pasirinkimais: „Mes susiduriame su situacija, kurią vadinu trilema – turime tenkinti gynybos poreikius, užtikrinti infrastruktūrą, energetiką, maisto saugumą ir kartu laikytis fiskalinės drausmės. Nemokamų pietų nebūna – tai galiausiai atsispindi mokesčiuose.“
Rezultatų turime siekti per dvi savaites
Gynybos politikos direktorius EK Generaliniame direktoriate gynybos pramonei ir kosmosui (DG DEFIS) Tomaszas Husakas akcentavo, kad esminis klausimas šiandien yra ne finansavimo dydis, o jo panaudojimo kryptingumas. Pasak jo, be aiškios strategijos net ir didelės investicijos gali būti neefektyvios, todėl būtina tiksliai žinoti, kokiems pajėgumams jos skiriamos.
„Mums šiandien kritiškai reikalinga rimta investicijų strategija – kaip visas šis finansavimas iš skirtingų šaltinių yra paskirstomas ir kokiems tikslams jis tarnauja. Tai nėra tik apie pinigus, tai yra apie sprendimus, kurie lemia realius pajėgumus“, – aiškino T. Husakas.
Anot DG DEFIS direktoriaus, ypatingą reikšmę įgauna inovacijų greitis, kuris šiandien turi atitikti karo realybę ir technologijų tempą: „Tai nėra inovacijos, kurių rezultatų laukiama dvejus metus. Šiandien turime siekti rezultatų per dvi savaites, nes kitaip paprasčiausiai nespėjame su situacija.“
Dideli biudžetai savaime neišsprendžia problemų
Ekonomistas, buvęs „Bruegel“ direktorius Guntramas Wolffas atkreipė dėmesį į gynybos išlaidų efektyvumo problemą, pabrėždamas, kad vien didesni biudžetai savaime neužtikrina geresnių rezultatų. Pasak jo, svarbiausia – kaip šie pinigai naudojami ir kokią grąžą jie sukuria.
Scanpix„Mes skiriame per daug laiko diskusijoms apie tai, kiek išleidžiame, ir per mažai – tam, kam išleidžiame ir kaip tai padaryti efektyviai. Tai yra esminė problema šiandieninėje Europos gynybos politikoje“, – kalbėjo G. Wolffas.
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad ribota konkurencija gynybos sektoriuje didina kainas ir mažina inovacijų tempą, todėl būtina keisti rinkos struktūrą: „Kai pirkimai koncentruojasi pas nacionalinius čempionus, šios įmonės įgyja didžiulę galią ir tai neišvengiamai lemia aukštesnes kainas bei mažesnį spaudimą inovuoti.“
Įmonės bei technologijos – svarbūs saugumo stiprinimo faktoriai
NATO Inovacijų fondo prezidentas Aris Jonssonas pabrėžė, kad šiuolaikinėje gynyboje svarbiausia tampa technologinis pranašumas, o ne vien kiekybiniai pajėgumai. Pasak jo, investicijos jau duoda rezultatų, tačiau būtina užtikrinti jų tęstinumą ir mastą.
„Nėra jokių abejonių, kad vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra ne tik turėti daugiau, bet turėti geresnes technologijas. Tai yra vienintelis būdas iš tikrųjų apsaugoti savo visuomenes šiandieniniame pasaulyje“, – kalbėjo A. Jonssonas.
NATO Inovacijų fondo prezidentas taip pat akcentavo, kad vienas didžiausių iššūkių – perkelti inovacijas į pramoninį mastą: „Jau matome sėkmės pavyzdžių, tačiau dabar susiduriame su masto didinimo problema – kaip sukurti pajėgumus, kad visa tai galėtų veikti realiomis sąlygomis ir dideliu mastu.“
„Nasdaq“ Europos rinkų prezidentas Rolandas Chai savo ruožtu išskyrė mažų ir vidutinių įmonių svarbą, pabrėždamas, kad jos yra būtinos visos gynybos ekosistemos veikimui. Pasak jo, būtent šios įmonės užtikrina lankstumą ir inovacijų plėtrą: „Kai žiūrime į tai, kaip turi augti gynybos sektorius, matome, kad be didžiųjų rangovų mums reikės stiprios tiekimo grandinės, kurią sudaro būtent mažesnės įmonės.“
Anot R. Chai, didžiausias iššūkis yra ne kapitalo trūkumas, o jo paskirstymas ir investuotojų pasirengimas veikti šiame sektoriuje: „Pinigų yra, tačiau turime išmokyti rinką, kaip investuoti į gynybą – tai nėra tradicinis sektorius, čia reikia kitokio požiūrio ir didesnio supratimo.“
