Marius Morkevičius/ELTAŠiandien Europos Komisija skelbia Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje analizuojami ekonominės ir socialinės politikos iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuva. Kartu Europos Komisija skelbia ir rekomendacijų pasiūlymus, kurie, juos patvirtinus ES Tarybai, nurodys Lietuvai ekonominės ir socialinės politikos prioritetus ateinantiems metams. Šie kasmet visoms ES valstybėms narėms skelbiami dokumentai yra analitinė pagalba bei ES ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo instrumentas, padedantis siekti subalansuoto ekonomikos augimo visose Europos Sąjungos šalyse.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Ekonomikos duomenys mums sufleruoja, kad Lietuvos ekonomika įeina į pavojaus zoną. Todėl dabar yra lemiamas laikas spręsti įsisenėjusias Lietuvos problemas energetikos, sveikatos sistemos, socialinių paslaugų, švietimo srityse. Vienas iš jų sprendimo pagrindų – pakankamos biudžeto pajamos, o pastarosioms užtikrinti svarbu tęsti mokesčių peržiūrą. Kertiniams Lietuvos sprendimams į pagalbą šiuo metu taip pat ateina ES finansavimas – 2,1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, kurio lėšos, atnaujinus planą, beveik padvigubės, bei naujojo laikotarpio sanglaudos fondai, kurie turėtų netrukus įsibėgėti. Šiuo nelengvu laikotarpiu svarbu užtikrinti spartų, efektyvų ir skaidrų lėšų investavimą.“
Lietuvai skirta Europos Komisijos ataskaita, analizuojanti ekonominės ir socialinės politikos iššūkius
Ataskaitoje pažymimas neeilinis ekonominis kontekstas, kuriame atsidūrė Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko infliacija Lietuvoje pasiekė seniai matytas aukštumas ir mažina gyventojų perkamąją galią bei Lietuvos konkurencingumą. Dėl infliacijos, silpnos vidaus ir išorės paklausos Lietuvos ekonomikos augimas 2023 m. bus nedidelis. Europos Komisijos atliktoje nuodugnioje apžvalgoje konstatuojama, kad nepaisant tam tikrų rizikų, Lietuvoje makroekonominių disbalansų nėra. Lietuva taip pat išlaiko fiskalinę drausmę ir palyginti nedidelę valstybės skolą.
Visgi ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos surenkamos mokesčių pajamos, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), yra vienos mažiausių ES ir nėra pakankamos kokybiškoms viešosioms paslaugoms užtikrinti. Lietuvoje nekilnojamojo turto mokesčių, palyginti su BVP, yra surenkama daugiau nei septynis kartus mažiau, transporto mokesčių – daugiau nei tris kartus mažiau, o įmonių pelno mokesčių – du kartus mažiau nei ES vidurkis. Dėl mažo biudžeto nėra užtikrinamas adekvatus viešųjų paslaugų, ypač sveikatos ir socialinės apsaugos bei bendrųjų valstybės paslaugų finansavimas.
Lietuvos mokesčių sistemai taip pat trūksta efektyvumo ir teisingumo, o netolygus skirtingų gyventojų pajamų ir įmonių pelno apmokestinimas skatina mokesčių arbitražą.
Ataskaita pabrėžia didelį Lietuvos progresą atsisakant energetikos išteklių importo iš Rusijos, taip pat pastangas lengvinti sąlygas elektros gamybai iš saulės ir vėjo bei progresą ruošiantis sinchronizuoti Lietuvos elektros tinklus su kontinentine Europa. Visgi Lietuva išlieka ypač priklausoma nuo elektros ir iškastinio kuro, kuris yra importuojamas iš kitų šalių, dėl to šalies pastangos skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą išlieka labai svarbios. Didžiausią iššūkį žaliajai pertvarkai Lietuvoje kelia transporto sektorius. Naudojimasis viešuoju transportu Lietuvoje išlieka žemiausias ES, o paskatos rinktis mažiau taršias transporto priemones Lietuvoje yra menkos. Prie didelio energijos poreikio prisideda energetiškai neefektyvūs būstai, ir, nepaisant ambicingų tikslų, kol kas nėra veiksmingos strategijos, kuri užtikrintų reikšmingą renovacijos apimties padidėjimą. Lietuvos pramonė taip pat išlieka reikšmingai mažiau efektyvi naudojant energiją ir kitus resursus, o pakartotinis medžiagų panaudojimas Lietuvoje mažėja ir yra tris kartus mažesnis nei ES. Biologinės įvairovės ir ekosistemų, neigiamai veikiamų intensyvaus žemės ūkio ir miškininkystės, apsauga išlieka nepakankama.
Lietuva deda pastangų padaryti socialinę apsaugą efektyvesnę, pavyzdžiui, buvo įteisinta vienišo asmens išmoka pažeidžiamoms grupėms ir pagerinta Užimtumo tarnybos veikla. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pamažu mažėja, tačiau dėl riboto išmokų ir mokesčių sistemos poveikio jis viršija ES vidurkį, o pajamų nelygybė Lietuvoje ir toliau yra vertintina kaip esanti kritiniame lygyje. Senjorai, asmenys su negalia, vieniši tėvai išlieka labiau pažeidžiami, o energetinis skurdas Lietuvoje tris kartus viršija ES vidurkį. Socialinių paslaugų teikimas išlieka fragmentuotas ir nepakankamas, trūksta strategijos, kaip gerinti socialinio būsto prieinamumą. Regioniniai skirtumai išlieka dideli, o gyventojų skaičius atokesnėse vietovėse sparčiai mažėja. Viešųjų paslaugų konsolidavimas regionuose siekiant užtikrinti jų kokybę, gyventojų mobilumo ir savivaldybių bendradarbiavimo užtikrinimas išlieka iššūkis.
Lietuva ėmėsi veiksmų reformuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir suefektyvinti greitąją medicinos pagalbą, tačiau dėl nepakankamos pirminės sveikatos priežiūros ir ligų prevencijos Lietuvoje išvengiamų mirčių skaičius išlieka vienas aukščiausių ES, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – viena žemesnių ES. Pacientų priemokos už sveikatos priežiūrą yra beveik dvigubai didesnės nei ES, o slaugytojų ir gydytojų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas išlieka iššūkis.
Lietuva vykdo svarbias reformas gerinti švietimo kokybę ir efektyvumą, pavyzdžiui, pradėjo Tūkstantmečio mokyklų programą, didina karjeros konsultavimo paslaugų prieinamumą, stiprina profesinį ugdymą. Tačiau dideli moksleivių socialinės ir ekonominės aplinkos skirtumai vis dar lemia didelius pasiekimų skirtumus, kurių švietimo sistema nekompensuoja, o mokytojų karjeros patrauklumas išlieka žemas. Lietuva kol kas neišnaudoja viso potencialo, susijusio su inovacijomis ir moksliniais tyrimais. Privačiosios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kaip BVP dalis, sudaro tik trečdalį ES vidurkio.
Europos Komisijos rekomendacijų Lietuvai pasiūlymai
Šiandien skelbiamuose rekomendacijų pasiūlymuose Europos Komisija kviečia Lietuvą spręsti šiuos iššūkius. Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas ir sanglaudos instrumentai išlieka vienomis svarbiausių priemonių, galinčių padėti didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir spartinti žaliąją pertvarką Lietuvoje. Lietuva yra kviečiama papildyti planą „Naujos kartos Lietuva“ skyriumi „REPowerEU“, kuris numatytų papildomas priemones energetinei nepriklausomybei užtikrinti. Lietuva yra kviečiama spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir žaliąją pramonės pertvarką, gerinti viešojo ir tvaraus transporto prieinamumą bei spartinti pastatų renovaciją. Lietuva kviečiama užtikrinti tolimesnę elektros jungčių plėtrą ir elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa. Lietuva taip pat raginama, išlaikant viešųjų finansų stabilumą, užtikrinti pakankamai resursų sveikatos ir socialinei apsaugai bei kitoms viešosioms paslaugoms, stiprinti pirminę sveikatos apsaugą, gerinti socialinių paslaugų ir socialinio būsto prieinamumą.
