Dainius Labutis/ELTAKonservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad ragins Seimo narius balsuoti prieš prezidento veto įstatymui dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Lietuvos diplomatijos vadovas sako, kad vienodi apribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nėra teisingi, nes, aiškina konservatorius, baltarusių pilietinė visuomenė aktyviau kovojo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą ir todėl pasižymi dvasiniu suverenitetu.
„Neatsimenu, kad mes būtume reikalavę vienodų sankcijų piliečiams. Jeigu pamenate, kada buvo įvesti įvažiavimo apribojimai, papildomos patikros prie sienos, tai Lietuva labai aiškiai pasisakė, su prezidento palaikymu, kad skirtumai bus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė užsienio reikalų ministras.
„Ir čia visa diskusija, kuri Lietuvoje vyko turbūt porą mėnesių, ji aiškiai labai padalino, kad Rusijos piliečiams, įvažiuojantiems į Lietuvą, yra taikomi Šengeno nustatytus reikalavimus atitinkantys papildomi tikrinimai prie sienos. Baltarusijos piliečiams tokio taikymo nėra“, – teigė G. Landsbergis.
Todėl, pridūrė jis, nėra aišku, apie kokį taikomų sankcijų nuoseklumą kalba Gitanas Nausėda. Anot ministro, visos Lietuvos institucijos buvo sutarusios, kad Baltarusijos visuomenė yra vertinama kitaip nei Rusijos.
„Taip kad aš nežinau, apie kokį nuoseklumą ar nenuoseklumą kalba prezidentas“, – pažymėjo G. Landsbergis.
„Bet, man rodos, kad mes visi iki šiol buvome sutarę, kad Baltarusijos visuomenę mes vertiname kaip tą, kuri kovojo už savo laisvę, demokratiją, nors tai yra politinės sąvokos, bet vis dėlto mes suprantame, kad po tuo yra ir praktinė reikšmė. Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome“, – pabrėžė konservatorius.
Pasak ministro, būtent todėl skirtingas požiūris į ribojimus rusams ir baltarusiams yra „nesunkiai paaiškinamas“. G. Landsbergio teigimu, Baltarusijos opozicija yra ne kartą prašiusi įžvelgti skirtumą tarp šių šalių piliečių.
„Dėl to argumentas, kodėl mes taikome skirtingas šiek tiek skirtingą požiūrį į Baltarusijos piliečius ir Rusijos piliečius, man atrodo, jis yra ganėtinai nesunkiai paaiškinamas. Juoba, kad Baltarusijos opozicija, kuri Lietuvoje yra įsikūrusi, taip pat perdavė ne vieną kartą prašymą, kad mes matytume skirtumą tarp baltarusių ir rusų“, – teigė politikas.
„Baltarusiai turi tai, ką mes vadintume dvasinu suverenitetu. Jie yra žmonės, kurie yra išreiškę savo poziciją ir požiūrį į laisvę, demokratiją, tas vertybes, kurios mums yra svarbios. Todėl suvienodinimas jų įstatyme, manau, yra neteisingas. Man šiek tiek yra apmaudu, kad nebuvo išgirsti argumentai tiek Seime kurie buvo išsakyti, tiek Baltarusijos opozicijos. Na, ir aš raginsiu kolegas veto, kada jis ateis, balsuoti prieš jį“, – akcentavo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.
Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos veto parlamento priimtam įstatymui dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neturi didelių perspektyvų.
