Tomas Vinickas/ELTALietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su Europos Sąjungos (ES) kolegomis vykstančios diskusijos yra pirmas žingsnis link „27+1“ formato bendraujant su Kinija.
„27 plius vienas, mano požiūriu, yra tinkamiausias formatas (komunikuoti su Kinija – BNS). Ar mes jį jau turime? Mes jo dar neturime, bet, sakyčiau, šitos diskusijos (...), jos ir yra pirmas žingsnis į tą formatą, nes mes bent jau mėginame susikalibruoti savo pozicijas“, – penktadienį Briuselyje vykstant Europos Vadovų Tarybai (EVT) LRT sakė šalies vadovas.
Toks formatas reikštų, kad ES šalys ryšius su Kinija palaikytų kartu.
Šiuo metu Pekinas yra diversifikavęs bendravimą su Bendrijos valstybėmis, pavyzdžiui, yra sukūręs tebeegzistuojantį formatą „14+1“ su Vidurio ir Rytų Europos šalimis.
Anksčiau jam priklausė daugiau valstybių, įskaitant Lietuvą, tačiau ryškėjant dalies šalių nesutarimams su Kinija jos iš formato pasitraukė.
Lietuvos ir Kinijos santykiai yra pašliję nuo tada, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
Anot G. Nausėdos, dėl pašlijusių santykių šalis Lietuva patyrė ženklų eksporto į Kiniją nuosmukį 2022 metais.
„Mes ne tik kad kompensavome, mes daugiau nei kompensavome šitą praradimą nukreipdami prekes į kitus Rytų Azijos regionus“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, siekiant užtikrinti stabilesnes tiekimo grandines ir žaliavų teikimą, svarbu dirbti su kitomis valstybėmis Rytų ir Pietryčių Azijos regione.
„Štai kodėl metų pabaigoje ketinu lankytis eilėje Pietryčių Azijos valstybių ir pradėti dialogą kartu su mūsų verslo delegacija“, – teigė G. Nausėda.
Penktadienio patvirtinose EVT išvadose dėl Kinijos rašoma, kad ES požiūris į Kiniją išlieka nevienareikšmis – Pekinas yra ir partneris, ir konkurentas, ir sisteminis varžovas.
„Nepaisant skirtingų politinių ir ekonominių sistemų, Europos Sąjunga ir Kinija yra suinteresuotos palaikyti konstruktyvius ir stabilius santykius, grindžiamus pagarba taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai, subalansuoto bendravimo ir abipusiškumo principais“, – nurodoma išvadose.
Išvadose taip pat rašoma, joh ES sieks užtikrinti vienodas sąlygas, kad prekybos ir ekonominiai santykiai būtų subalansuoti, abipusiai naudingi, toliau mažins priklausomybę ir pažeidžiamumą, įskaitant ir tiekimo grandines.
EVT pabrėžė raginanti Kiniją spausti Rusiją sustabdyti karą Ukrainoje.
Kinija teigia palaikanti neutralią poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau tarptautinė bendruomenė kritikuoja Pekiną už tai, kad šis atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.
„Europos Sąjunga yra susirūpinusi dėl didėjančios įtampos Taivano sąsiauryje. Europos Sąjunga nepritaria bet kokiems vienašališkiems bandymams jėga ar prievarta pakeisti status quo“, – rašoma išvadose.
ES išvadose teigė palankiai vertinanti atnaujintą dialogą su Kinija dėl žmogaus teisių, pakartojo susirūpinimą dėl padėties Tibete, Sindziango regione, įspėjo Pekiną laikytis savo įsipareigojimų Honkongui.
Pekinas tvirtina jokių represijų nevykdantis ir sako, kad visos saugumo priemonės uigūrų gyvenamame Sindziango regione Kinijos šiaurės vakaruose yra atsakas į terorizmo grėsmę. Tuo metu daugelis tremtyje gyvenančių tibetiečių kaltina valdančiąją Kinijos komunistų partiją represijomis, kankinimais ir jų kultūros naikinimu.
Padėtis Honkonge suprastėjo po didžiulių demonstracijų 2020-aisiais, kai Pekinas įvedė griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, kad užgniaužtų opoziciją.
