ScanpixŠeštadienį Gruzijos valdantieji paskirs savo prezidentą, bet dabartinė šalies vadovė neketina pasiduoti, todėl gali kilti nauja neramumų banga. Briuselyje gausėja raginimų taikyti sankcijas valdančiosios „Gruzijos svajonės“ atstovams, bet kol kas apsiribojama tik „susirūpinimu“.
Šią savaitę Tbilisyje apsilankiusi Europos Parlamento narių delegacija iš įvairioms politinėms grupėms priklausančių narių, kurią subūrė nuolatinė pranešėja Sakartvelo klausimu Rasa Juknevičienė, penktadienį kreipėsi į Europos Komisijos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams Kają Kallas ir už plėtrą atsakingą komisarę Martą Kos, reikalaudami nepripažinti neseniai vykusių Gruzijos parlamento rinkimų ir pareikalauti surengti naujus rinkimus.
„Sakartvelas atsidūrė kritinėje kryžkelėje. Šalies demokratinė ateitis yra pavojuje. Konstitucinis įsipareigojimas siekti euroatlantinės integracijos buvo sutryptas valdančiosios „Gruzijos svajonės“ partijos. Daugumos kartvelų remiami europiniai siekiai buvo išduoti“, – teigiama dokumente, kuriame, be kita ko, raginama ES institucijas imtis veiksmų įvedant sankcijas valdančiosios daugumos atstovams, atsakingiems už demokratijos krizės pasekmes ir žiaurias represijas prieš protestuotojus.
Lapkritį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kur raginama taikyti sankcijas Gruzijos valdantiesiems, tačiau kol kas jas pritaikė tik Baltijos valstybės.
Penktadienį per Europos Komisijos vidurdienio spaudos konferenciją Briuselyje taip pat iškeltas klausimas ir dėl bevizio režimo visiems katvelams panaikinimo, į tai Komisijos atstovas Stefanas de Keersmaeckeris atsakė, kad svarstomos visos priemonės.
Pačioje Gruzijoje savaitgalį įtampa gali pasiekti piką, o šalis – panirti į dvivaldystę.
„Neseni įvykiai Gruzijoje sustiprino susirūpinimą dėl demokratijos šalyje ir mes įdėmiai stebime įvykius Gruzijoje bei pasiruošę tinkamai reaguoti. (..) Visos priemonės ant stalo“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tikisi, jog kitą savaitę įvykiai Gruzijoje bus aptarti per ES bendrųjų reikalų tarybos ir Europos Vadovų Tarybos susitikimus.
Nėra abejonių, kad padėtis Sakartvele bus aptarta ir per pirmadienio ES užsienio reikalų tarybos susitikimą. Planuojama aptarti ribojimus diplomatinių pasų turėtojams ir asmenines sankcijas Gruzijos valdantiesiems, bet abejotina, ar pavyks priimti kokius nors konkrečius sprendimus (ES pirmininkaujanti Vengrija palaiko „Gruzijos svajonę“ ir, tikėtina, blokuos sankcijas).
Tuo metu pačioje Gruzijoje savaitgalį įtampa gali pasiekti piką, o šalis panirti į dvivaldystę.
Mat šeštadienį „Sakartvelo svajonė“ turėtų sustiprinti savo valdžią ir prezidentu paskirti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvusį futbolininką Micheilą Kavelašvilį. Tačiau protestus palaikanti, provakarietiška dabartinė prezidentė Salomė Zurabišvili nesiruošia trauktis, nes, jos teigimu, rinkimai suklastoti, todėl parlamentas yra neteisėtas ir neturi teisės skirti rinkikų kolegiją naujam šalies vadovui rinkti.
Europos Komisijos atstovė Anitta Hipper penktadienį paklausa, ar ES pripažins Gruzijos prezidento rinkimus ir su kuriuo prezidentu bendraus, tik kažką mikčiojo, kad „įdėmiai stebime situaciją, rinkimus“.
Protestai Sakartvele vyksta nuo spalio pabaigos, kai buvo paskelbti parlamento rinkimų rezultatai, kuriuos opozicija vadina suklastotais. Didelį impulsą jie įgavo, kai lapkričio 28 d. „Gruzijos svajonės“ vyriausybė paskelbė, kad stabdo derybas dėl narystės ES. Policija mitingams išvaikyti naudoja jėga, ašarines dujas ir vandens patrankas. Sulaikyta daugiau kaip 400 demonstrantų. Policija taip pat įsiveržė į opozicinių partijų biurus ir sulaikė jų lyderius. Opozicija apkaltino saugumo pajėgas kankinant sulaikytuosius.
