Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


VALSTYBĖS BIUDŽETAS
I. Šimonytė: 2022-ųjų biudžetas gali būti dar kartą peržiūrimas
BNS
BNS Foto
I. Šimonytė.

Vyriausybei šią savaitę teikiant patikslintą šių metų biudžeto projektą su antiifliacinių priemonių paketu premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad valstybės biudžetas vėliau gali būti dar kartą peržiūrimas, jeigu ekonominio scenarijaus prielaidos pasikeistų.

„Tie, kurie sako, kad yra per anksti (biudžeto peržiūra – BNS), jie mano, kad prielaidos gali būti ir per optimistinės. Centrinis bankas yra paskelbęs ir dar porą scenarijų, kurie prastesni, bet tam reikalinga manyti, kad šitos prielaidais, kurios ten įdėtos, yra centrinės. Kol kas to sakyti neturime pagrindo. Jeigu taip atsitiktų, taip, biudžetą gali tekti peržiūrėti ir dar vieną kartą, tokių precedentų yra buvę 2009 metais ir nieko čia tokio netikėto nėra“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Tiesiog jei realybė klostysis kitaip nei dabar atrodo labiausiai tikėtina, tiesiog reikės daryti sprendimus tada, kai ta informacija paaiškės“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytės teigimu, valstybės biudžeto peržiūra yra siūloma pačiu laiku.

„Biudžeto peržiūros nedaromos tiesiog iš kepurės, vis tiek reikia susitarti dėl centrinio scenarijaus, kaip mes matome dabar ekonomiką. Tokį savo scenarijų Finansų ministerija paskelbė kovo pabaigoje, pagal ji peržiūrėjo planuojamas pajamas ir kitus dydžius ir dabar teikiamas biudžeto patikslinimas“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat kalbėjo, kad mokesčių pakeitimai dabar nebus teikiami, kaip siūlo kai kurie opozicijos nariai, kadangi ekonominės prognozės yra kuklesnės, nei buvo prognozuota anksčiau.

„Dabar nebus tiekiami ir manau, opozicija tikrai supras, kodėl tai nėra daroma. Galima būtų priekaištauti Vyriausybei dėl deficito didinimo, jei toliau prognozuotume ekonomiką augsiant beveik 4 procentais“, – sakė premjerė.

„Akivaizdu, kad turėjome prognozes gerokai peržiūrėti žemyn ir tai reiškia, kad ekonomikos augimo atsilikimas nuo potencialo vėl atsiranda, jis vėl yra čia ir tam klausimui spręsti reikalingos papildomos išlaidos, ekonomikos palaikymui, perkamosios galios palaikymui“, – pridūrė ji.

Pasak I. Šimonytės, kaip ilguoju laikotarpiu bus finansuojami socialiniai įsipareigojimai, galės būti aptariama, kai ekonominė perspektyva ir karo poveikis tiek globaliai ekonomikai, tiek Lietuvos ekonomikai bus aiškesnis.

„Kad nereikės papildomų sprendimų, pavyzdžiui, rudenį dėl to, kad ekonominė situacija gali būti ir blogesnė arba galbūt bus galima teikti ir kitus siūlymus ateičiai, jei ta ekonominė situacija bus geresnė ir perspektyvos bus geresnės, tai tą mes pamatysime dar po kurio laiko“, – sakė I. Šimonytė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 04 12 13:33
Spausdinti