Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


EKONOMIKOS SĄSTINGIS
Iš Briuselio – niūrios pranašystės ir įspėjimai
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Europos Komisija
Niūrias prognozes pristatė net trys komisarai.

Dangus vis labiau niaukiasi tiek virš Lietuvos, tiek virš visos ES, o Vilniaus išlaidavimas baugina. Tokius perspėjimus siunčia Europos Komisija, pristačiusi 2022 m. rudens ekonomikos prognozę.

Pasak Komisijos, pirmąjį pusmetį tvirtai žengusi ES ekonomika dabar išgyvena daug sudėtingesnį laikotarpį. Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelti sukrėtimai smukdo pasaulinę paklausą ir didina pasaulinį infliacinį spaudimą. Dėl to, kad yra geografiškai arti karo zonos ir labai priklauso nuo dujų importo iš Rusijos, ES yra viena iš labiausiai nukentėti galinčių išsivysčiusių ekonomikų.

„Visoje Europoje žmonės susiduria su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis. Energijos kainos didelės, o palūkanų normos padidintos siekiant kovoti su infliacija. Mūsų įmonės praranda pasaulinį konkurencingumą. Tai kritinis laikas, kai ES būtina veiksmingai koordinuoti savo politiką“, – spaudos konferencijoje antradienio vėlyvą popietę Strasbūre kalbėjo Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Prognozuojama, kad visoje ES šiemet BVP augs 3,3 proc. (euro zonoje – 3,2 proc.), kitais metais augimas sumažės iki 0,3 proc. tiek visoje ES, tiek ir euro zonoje. Infliacija šiais metais ES sieks 9,3 proc. (euro zonoje – 8,5 proc.); 2023 m. – 7,0 proc. (euro zonoje – 6,1 proc.). Bendras valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. turėtų sumažėti iki 3,4 proc. BVP (euro zonoje – 3,5 proc.), o 2023 m. deficitas padidės iki 3,6 proc. (euro zonoje – 3,7 proc.).

Vidutinės arba mažos skolos, einamosios išlaidos per greitai auga Austrijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Estijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje. Visose šiose šalyse reikia papildomų priemonių.

Lietuvos situacija, pasak Komisijos, atrodo dar niūriau: dėl padidėjusio neapibrėžtumo, prastėjančių prekybos partnerių perspektyvų ir didėjančių gamybos sąnaudų bei vartotojų kainų BVP šiemet augs tik 2,5 proc., o 2023 m. – 0,5 proc. Infliacija 2022 m. pasieks 18,9 proc., bet kitais metais sumažės iki 9,1 proc. 2022 m. deficitą (-1,9 proc.) mažina palyginti didelės valdžios sektoriaus pajamos, tačiau dėl numatomo valdžios sektoriaus išlaidų padidėjimo 2023 m. deficitas gerokai padidės iki -4,4 proc.

Vienas iš Europos Komisijos prioritetų – fiskalinės ir pinigų politikos nuoseklumo užtikrinimas.

„Dabar ne laikas teikti tolesnę fiskalinę paramą. Tai paskatintų infliaciją ir padidintų riziką didelio įsiskolinimo šalyse. Vietoj to fiskalinė politika turėtų būti iš esmės neutrali. (...) Vidutinės arba mažos skolos, einamosios išlaidos per greitai auga Austrijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Estijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje. Visose šiose šalyse reikia papildomų priemonių“, – įspėjo V. Dombrovskis.

Europos Komisija taip pat atliks Lietuvos galimo ekonomikos disbalanso apžvalgą.

„Kalbant apie makroekonominį disbalansą, šių metų Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje, kurią pateikiame, daroma išvada, kad septyniolikoje valstybių narių turėtų būti atlikta nuodugni apžvalga“, – per tą pačią spaudos konferenciją kalbėjo ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni.

Pasak Komisijos, iš 14 rodiklių, pagal kuriuos vertinami galimi disbalansai, Lietuva viršijo penkių rodiklių ribas: „Susirūpinimą kelia galimas sąnaudų konkurencingumo mažėjimas, lemiamas spartaus atlyginimų ir vienetinių darbo sąnaudų didėjimo. Atlyginimų didėjimas, numatoma, šalyje tęsis ir ateityje, tuo metu, kai infliacija šalyje išlieka aukšta, palyginti su vidutine infliacija euro zonoje. Būsto kainų didėjimas Lietuvoje pastaraisiais metais buvo vienas aukščiausių ES, taip pat sparčiai augo skolinimas ir finansinio sektoriaus įsipareigojimai. Nedarbo lygis pastaraisiais metais mažėjo, tačiau, vertinant pastarųjų trejų metų pokytį, ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo rodikliai indikuoja didėjimą, viršijantį makroekonominių disbalansų procedūros švieslentės rodiklių ribas.“

2022 11 24 11:32
Spausdinti