Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 28 d.


PRANEŠĖJAS IR PREZIDENTAS
Įvertino Seimo komisiją, tiriančią VSD pranešėjo istoriją: visa tai yra politinis procesas
BNS
ELTA
Julius Kalinskas/ELTA
Asta Skaisgirytė.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė atskleidė, ką Prezidentūra mano apie Seime bene kas savaitę posėdžiaujančią ir pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tiriančią laikinąją komisiją: tai tėra politinio ir rinkiminio proceso dalis.

„Kodėl ši tyrimo komisija buvo sudaryta Seime? Ko ji siekia? Kodėl būtent šiuo laiku? Kodėl joje dominuoja konservatorių partijos nariai? Visa tai yra politinis procesas. Labiau politinis negu bet koks kitoks“, – antradienį „Žinių radijuje“ teigė A. Skaisgirytė.

„Žiūrim į tai kaip į priešrinkiminio proceso dalį“, – Prezidentūros poziciją dėstė ji.

Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinant Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką įvedant ribojamąsias priemones Aliaksandro Lukašenkos režimui, A. Skaisgirytė sako, kad šalies vadovo pozicija šiuo klausimu buvo nuosekli.

„Prezidentas ne kartą yra aiškiai pasakęs, kad jis pasisako už sektorines sankcijas Baltarusijai. Nuo pat 2021 m., kai jos buvo rimtai pradėtos svarstyti. Pats dalyvavo Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, kur būdavo pasveikinamos tos sankcijos ir jų įvedimas“, – kalbėjo ji.

Praėjusią savaitę komisijai liudijęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila nurodė, kad Prezidentūra 2021 m. darė spaudimą sankcijų įvedimo klausimu ir siekė jas švelninti. Savo ruožtu A. Skaisgirytė tikina, kad Daukanto aikštė tik siekė išsiaiškinti potencialią sankcijų žalą šalies ekonomikai.

„Prezidentūra tuo metu siekė išsiaiškinti potencialią žalą Lietuvos ekonomikai. Įvedamos sankcijos Baltarusijos režimui, norime kad nuo jų kentėtų tas režimas, bet jau tada buvo aišku, kad nuo to nukentės ir Lietuvos transporto sektorius“, – sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, nuo sankcijų nukentėjo valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas, o Prezidentūra rūpinosi, kaip sumažinti žalą šioms valstybinėms įmonėms.

„Yra „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas – dvi didžiulės valstybės įmonės, kurios savo dividendus moka į Lietuvos biudžetą, jos nukentės ir, aišku, jos nukentėjo vėliau, įvedus sankcijas. Tai reikėjo vis dėlto žinoti apie tai, bus šita žala padaryta ir atitinkamai, jeigu apsispręs vis dėlto tas sankcijas įvesti, tai reikėjo galvoti apie tai, kaip tą žalą minimalizuoti, rūpestis toks buvo iš mūsų pusės“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Visgi, A. Skaisgirytė patvirtino ir pati gavusi kvietimą liudyti komisijai ir patikino būtinai tą padarysianti.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 dienos.

2024 02 13 09:18
Spausdinti