ScanpixSvarbiausių rugsėjo 26-osios naujienų iš pasaulio ir Lietuvos apžvalga.
Lenkijoje – raketa iš Ukrainos
Antradienį Lenkijos ekspertai patvirtino, kad 2022 m. lapkritį šalies pietuose nukritusią ir du žmones pražudžiusią raketą paleido Ukraina. Informacijos apie tyrimą turintys žmonės laikraščiui „Rzeczpospolita“ atskleidė ir patvirtino, kad Pševoduvo kaime nukritęs sviedinys buvo iš Ukrainos teritorijos paleista oro gynybos raketa „S-300 5-W-55“.
ScanpixRaketos sprogimas NATO narės Lenkijos teritorijoje pakurstė nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali virsti platesniu konfliktu. Tačiau tuo metu Varšuva ir Aljansas nurodė manantys, kad tai buvo paklydusi Ukrainos raketa.
Į Armėniją plūsta pabėgėliai iš Kalnų Karabacho
Armėnija nurodė, kad iš Kalnų Karabacho, separatistinio etninių armėnų gyvenamo anklavo, į šalį atvyko jau daugiau nei 13 tūkst. pabėgėlių.
ScanpixŠiandien įvykio vietoje buvę AFP žurnalistai pranešė, jog iš regiono, kurio visišką kontrolę siekia perimti Azerbaidžanas, nenutrūkstamu srautu link vadinamojo Lačino koridoriaus traukia šimtai transporto priemonių.
JAV Kongresas – finansų aklavietėje
Respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose nepavyksta priimti įprastų teisės aktų, kuriais nustatomi departamentų biudžetai kitiems finansiniams metams, prasidėsiantiems sekmadienį. Radikalūs respublikonai negali surinkti pakankamai balsų net tam, kad būtų priimtas trumpalaikio finansavimo įstatymas. Todėl šiuo metu JAV baiminasi vyriausybės uždarymo.
ScanpixUždarymo atveju kiltų pavojus žmonių, dirbančių tokiose federalinėmis lėšomis finansuojamose įstaigose, kaip nacionaliniai parkai ir muziejai, atlyginimams. Finansavimo aklavietėje buvo atsidurta po to, kai Atstovų Rūmų respublikonai atsisakė paremti vyriausybės išlaidų lygius, dėl kurių anksčiau buvo susitarę J. Bidenas ir pirmininkas Kevinas McCarthy – aukščiausiasis Kongreso respublikonas. Nesutarimų būta ir dėl prašymo skirti papildomą paramą Ukrainai, šios šalies prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusią savaitę lankiusis Kongrese ir ten prašius daugiau ginklų kovai su įsiveržusia Rusijos kariuomene.
Pietų Korėjos derybos su Kinija ir JaponijaAntradienį Pietų Korėja surengė neeilinį susitikimą su aukšto rango diplomatais iš Japonijos ir Kinijos. Susitikimo metu diplomatai derėjosi dėl Seulo, Tokijo ir Pekino bendradarbiavimo galimybių ateityje. Taip pat Pietų Korėjos ir Japonijos diplomatai stengėsi paneigti Pekino susirūpinimus dėl vis labiau glaudėjančių JAV ryšių su Tokijumi ir Seulu.
ScanpixAugant branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos grėsmei, Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas stengiasi gerinti ryšius su ilgamečiu sąjungininku Vašingtonu ir Japonija, taip pat artima JAV sąjungininke. Praėjusį kartą toks susitikimas įvyko 2019 metais.
20 parlamentarų – buvę Komunistų partijos nariai
Antradienį portalas „15min“ paskelbė, kad šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Komunistų partijos narių. Portalo Tyrimų skyrius tarp Lietuvos ypatingajame archyve saugomų Sovietų Sąjungos Komunistų partijos ir Komjaunimo organizacijos dokumentų rado 12-os dabartinių parlamentarų asmens bylas. Tai – konservatoriai Kęstutis Masiulis, Algis Strelčiūnas, demokratai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, valstiečiai Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Laima Nagienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Algimantas Dumbrava, socialdemokratas Liudas Jonaitis, „laisvietis“ Artūras Žukauskas.
Josvydas Elinskas/ELTALikusius šios partijos narius nustatė interviu būdu apklausdami pagal amžiaus ar darbinės patirties kriterijus atrinktus Seimo narius. Tai – konservatoriai Antanas Čepononis ir Kazys Starkevičius, socialdemokratai Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa ir Algirdas Sysas, liberalai Jonas Varkalys ir Ričardas Juška, demokratas Algirdas Butkevičius.
