Europos ParlamentasLietuva penktadienį formaliai pristatė kreipimąsi į Europos Komisiją (EK), kad dėl gynybos įsigijimų būtų leista taikyti išimtį ES biudžeto deficito taisyklėms. Sąlyginis kelių dienų vėlavimas pateikti tokį prašymą sukėlė klausimų kai kuriems politikams.
Sąlyginai galutinis terminas kreiptis į EK su prašymu aktyvuoti išimtį, kuri leistų padidinti biudžeto deficitą 1,5 proc. BVP, jei šie pinigai bus skirti gynybai stiprinti, buvo numatytas iki gegužės 1-osios. Trečiadienio, balandžio 30 d., vakarą Komisija pranešė, kad raštu kreipėsi 12 valstybių narių (Belgija, Danija, Estija, Graikija, Graikija, Latvija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija), tačiau Lietuva – nepaminėta. Tiesa, EK pranešė, kad terminas nėra labai griežtas ir priims vėluojančių valstybių prašymus, o šiuo metu ES pirmininkaujanti Lenkija informavo, kad dar trys šalys narės, tarp kurių ir Lietuva, jungiasi prie šios iniciatyvos, bet formaliai prašymą pateiks vėliau.
Tačiau Lietuvos vėlavimas neprasprūdo pro akis buvusiam Europos komisarui ir šiuo metu Europos Parlamento nariui Virginijui Sinkevičiui.
„Vienintelis likęs klausimas – kur Lietuva? – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė jis. –
Neturiu abejonių, kad mūsų vyriausybė taip pat planuoja kreiptis, tačiau mes ir vėl velkamės ES valstybių uodegoje.“
V. Sinkevičius priminė, kad esą Lietuva jau susidūrė su panašia situacija siekiant po pandemijos sukurto ekonomikos atsigavimo fondo (RRF) lėšų: „Vėlavome pateikti planus, vėlavome priimti sprendimus, galiausiai tapome ir pirma valstybe visoje ES, kuri sulaužė taisykles ir nesusitvarkė, ir pirma, kuriai buvo pritaikytos nuobaudos, nors jas kuriant buvo tikimasi, kad jų naudoti iš vis neteks. Tai jau pasimokę patys iš savo pamokų turėtume suprasti, kad negalime būti kaip tas studentas, kuris vadovėlį kiekvieną kartą atsiverčia egzamino išvakarėse.“
Vis dėlto penktadienį EK atstovas spaudai Balazsas Ujvari pranešė, kad ir Lietuva oficialiai kreipėsi dėl minėtos išimties.
„Dabar turime 13 šalių, t.y. viena daugiau nei trečiadienį vakare“, – kalbėjo jis penktadienį EK vidurdienio spaudos konferencijoje ir įvardino, kaip 13-ąją – Lietuvą bei pridūrė, kad tikisi, jog atsiras ir daugiau norinčių.
Finansų ministerija IQ teigė, kad turėjo gauti Vyriausybės įgaliojimą, o jis buvo suteiktas tik balandžio 30 d.
Finansinis lankstumas, t.y. leidimas, kad biudžeto deficitas viršytų 3 proc. nuo BVP, jei lėšos skiriamos gynybai, numatytas pagal EK kovo mėnesį pateiktą planą „ReArm Europe“ / „Readiness 2030“. Patvirtinus išimtį valstybėms narėms suteikiama papildoma biudžetinė erdvė didinti gynybos išlaidas, kartu nepažeidžiant ES fiskalinių taisyklių.
„Susiduriame su ypatingais iššūkiais ir sunkumais saugumo srityje, vykstant geopolitinei trinčiai ir Rusijos agresijai prieš Ukrainą, todėl svarbu smarkiai didinti mūsų gynybos išlaidas ir išimties aktyvavimas suvaidins ypatingą vaidmenį šiuo klausimu“, – teigė B. Ujvari.
Jis taip pat pridūrė, kad EK spręs, ar patvirtinti išimtį pagal tris kriterijus: išskirtinės išorės sąlygos valstybei narei; jos turi turėti poveiki viešiems valstybės narės finansams ir išimtis neturėtų kelti grėsmės finansiniam stabilumui vidutiniu laikotarpiu. B. Ujvari teigė, kad sprendimai bus priimti birželio mėnesį.
EK skaičiuoja, kad ši išimtis per visas ES šalis suteiks 650 mlrd. eurų, kurie bus išleisti gynybos stiprinimui, tačiau tai kelia abejonių, nes jau dabar neatrodo, kad didžiosios valstybės narės (Italija, Prancūzija, Ispanija), nejaučiančios Rusijos grėsmės, skubės ja pasinaudoti.
