ScanpixLenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nuo sausio 1-osios sutelks dėmesį į ES pirmininkavimą kitų metų pirmą pusmetį, tačiau tai nebus pirmininkavimas, kuris leis Lenkijai priimti teisės aktus ES Taryboje. Vietoj to jo dėmesį užvaldys gegužę vyksiantys Lenkijos prezidento rinkimai ir itin svarbi užduotis užtikrinti, kad dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos įpėdinis būtų draugiškas, rašo Politico.eu.
A. Duda, buvusios valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas, praleido nedaug progų pakenkti D. Tuskui, neleisdamas jo metus gyvuojančiai vyriausybei įgyvendinti didžiosios dalies savo rinkimų programos. Jis net atsisakė pritarti vyriausybės kandidatams į ambasadorius.
D. Tusko centristinė Pilietinė koalicija apklausose vis dar pirmauja prieš nacionalistinę PiS, tačiau šis pranašumas gali būti neilgalaikis, jei šalis išrinks kitą PiS remiamą prezidentą, kuris ir toliau spaus D. Tusko vyriausybę iki jos kadencijos pabaigos 2027 m.
Rinkimai vyksta tuo metu, kai D. Tuskas bando įgyvendinti praėjusių metų rinkimų kampanijos metu duotus pažadus, pavyzdžiui, palengvinti abortų prieinamumą arba leisti civilinę partnerystę nepriklausomai nuo lyties, kartu išlaikyti savo vaivorykštės koaliciją su Lenkijos liaudies partija, „Lenkija 2050“ ir kairiaisiais.
Pasak Europos užsienio santykių tarybos Varšuvoje biuro vadovo Piotro Buraso, šis vidaus spaudimas suvaržys Lenkiją per jos šešių mėnesių pirmininkavimo ES laikotarpį, kuris prasidės sausio 1 d.: „Lenkijos vyriausybė šiuos rinkimus laiko absoliučiai esminiais šalies ateičiai. Iš esmės tai ir yra svarbiausia D. Tuskui.“
Vienas ES diplomatų sakė: „Valstybės narės ir Komisija nerimauja, kad Tarybai pirmininkaujanti Lenkija nacionalinius interesus iškels aukščiau už europinius, pavyzdžiui, migracijos, prekybos, energetikos ar klimato apsaugos srityse. Jie nelaikomi sąžiningais tarpininkais. Atrodo, kad visa tai susiję su [Lenkijos] prezidento rinkimais.“
Tačiau Varšuva sumenkino prezidento rinkimų įtaką savo nustatytai darbotvarkei Briuselyje. „Lenkija bus [sąžininga] tarpininkė ir kuo veiksmingesnė pirmininkaujanti šalis, – Politico.eu sakė Lenkijos ES reikalų ministras Adamas Szłapka. – Rinkimai, įskaitant prezidento rinkimus Lenkijoje, yra natūrali demokratijos dalis ir niekaip nepaveiks mūsų darbo Briuselyje.“
Donaldo Trumpo sugrįžimas į Jungtinių Valstijų prezidento postą sausį ir ypač jo pozicija dėl Ukrainos gali tapti atsvara vidaus politiniam spaudimui ir priversti D. Tuską skirti daugiau dėmesio įvykiams Briuselyje.
Lenkija kartu su Baltijos šalimis vadovavo siekiui, kad ES teiktų didesnę karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Dabar Varšuva baiminasi, kad D. Trumpo plačiai reklamuojamas taikos susitarimas gali priversti Ukrainą atiduoti Rusijai žemes ir taip padrąsinti Maskvos geopolitines ambicijas.
Pasak Lenkijos analitikos centro „Polityka Insight“ vykdomojo direktoriaus Andrzejaus Bobinskio, Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai metu D. Tuskas daugiausia dėmesio skirs būtent šiam klausimui, todėl jam reikės „plaukti šiais sudėtingais vandenimis, susijusiais su D. Trumpu, Ukraina ir jo vadovavimu Europai“.
Lenkijos ministras A. Szłapka sakė, kad jo šalies pirmininkavimo prioritetas yra „saugumas įvairiais aspektais, įskaitant [ES] išorės ir vidaus saugumą“.
„Vladimiro Putino karo kaimynystėje, tarp pasaulinės įtampos ir vidaus iššūkių, būtent europiečių saugumas yra pagrindas ir vienijantis veiksnys“, – sakė jis.
Tačiau klausimas bus, kiek Lenkija norės (ir kiek galės) pajudinti šį klausimą.
Nuo tada, kai D. Tuskas – buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas – praėjusiais metais grįžo prie ES vadovų stalo, Briuselis tikėjosi, kad Lenkijos premjeras kartu su Prancūzija ir Vokietija sieks reabilituoti ES. Tačiau nuo D. Tusko sugrįžimo į valdžią ši trijulė, vadinama „Veimaro trikampiu“, sulaukė tik nedidelės sėkmės iš dalies dėl jo nacionalinių rūpesčių. Nors D. Tuskas atliko svarbų vaidmenį užtikrinant Ursulos von der Leyen antrąją Europos Komisijos pirmininko kadenciją, jo kolegos Europoje dažnai jautė, kad jo dėmesys yra išskaidytas. Tuo tarpu Paryžius ir Berlynas išgyvena vidaus chaosą, o Vokietija kitų metų pradžioje eina į rinkimus.
„Ar D. Tuskas dabar pagaliau imsis pirštinės?“ – klausė vienas ES pareigūnų.
Pasak diplomatų, labiau tikėtina, kad Lenkijos atstovybė Briuselyje, o ne Varšuva, per ateinantį pusmetį paskatins veiksmus ES lygmeniu.
„D. Tuskas politiką piešia labai plačiai“, – sakė A. Bobinskis ir pridūrė, kad nemano, jog Lenkijos vadovas „turės pakankamai dėmesio ir noro iš tikrųjų gilintis į Briuselio politiką“.
Kambaryje taip pat yra keletas politikos dramblių.
D. Tusko sugrįžimas nuvertė nacionalistinę-konservatyvią PiS administraciją, kuri, siekdama sužlugdyti įvairias ES darbotvarkes, stojo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno pusėn. Nors pasikeitus valdžiai Varšuva grįžo į centristinę, proeuropietišką stovyklą, Lenkija vis dar nesutaria su Europa sudėtingesniais klausimais, pavyzdžiui, dėl ES klimato politikos.
Tačiau apskritai Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai kartelė yra palyginti žema po to, kai baigėsi Vengrijos pirmininkavimas. Be to, naujosios Europos Komisijos kadencija dar tik įsibėgėja, o teisėkūros pasiūlymai turėtų būti pateikti tik vėliau Lenkijos pirmininkavimo laikotarpiu.
„Jie daug nepadarys, bet ir labai nenuvils“, – apibendrino ES pareigūnas.
