Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


GYNYBA
Lietuva ir Lenkija svarstys kartu pirkti ginkluotę
BNS
Paulius Peleckis/BNS
M. Blaszczakas ir A. Anušauskas.

Vilnius ir Varšuva ketina svarstyti kartu pirkti ginkluotę, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tą jis pareiškė penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Vilniuje su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku.

„(Įsigijimų – BNS) sinchronizavimas tai nėra toks paprastas dalykas. Mes mėginame sinchronizuoti salvinių ugnies sistemų pirkimą su Baltijos šalimis. Žinoma, kad mes su ministru kalbėjome apie tas sritis, kur galime vystyti mūsų bendras pastangas, tame tarpe ir kranto gynybos srityje, manau, kad mes svarstysime“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Tuo metu M. Blaszczakas teigė „šiek tiek juokais“ siūlęs Lietuvai įsigyti lenkiškas oro gynybos sistemas „Piorun“.

„Pasirodo, šis ginklas yra labai veiksmingas, ukrainiečiai jį naudoja, jis skirtas priešlėktuvinei gynybai“, – kalbėjo Lenkijos ministras.

Jis pabrėžė, kad Varšuva yra atvira pirkimų sinchronizavimui.

„Galime koordinuoti ir kitos ginkluotės pirkimą, esame artimi kaimynai, tai pasinaudokime tuo, kad mūsų karinės pajėgos naudotų tokią pačią ar panašią ginkluotę“, – sakė M. Blaszczakas.

„Ilgalaikė grėsmė“

A. Anušauskas teigė, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija mato būtinybę stiprinti karinius pajėgumus, reikalauti Rusijos atsakomybės už sukeltą karą Ukrainoje.

Šalių ministrai teigia sutarę glaudžiau bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje, taip pat siekiant NATO tarptautinių pajėgų virsmo brigadomis.

„Tiek Lenkija, tiek Lietuva Rusiją vertina kaip Vakarų ilgalaikę grėsmę“, – sakė Lietuvos ministras.

A. Anušauskas ir M. Blaszczakas susitikimo metu pasirašė įsipareigojimą toliau aktyviai bendradarbiauti gynybos srityje.

„Laisvasis pasaulis turi padaryti viską, kad sustabdytų Rusiją“, – teigė Lenkijos ministras.

Pasak jo, kariniams įsigijimams skiriami pinigai nėra išlaidos, o investicija į saugumą. M. Blaszczakas taip pat pabrėžė manantis, kad sankcijos Rusijai turi būti stiprinamos.

„Tos sankcijos turi būti labai rimtos, tokios, kad jos neleistų Kremliui atkurti savo karinio potencialo“, – kalbėjo jis.

Suvalkų koridorius

Lenkijos ministras teigė remiantis Suomijos siekį prisijungti prie NATO, nes tai sustiprins ir Baltijos šalių, Lenkijos saugumą, ribos Rusijos agresyvius veiksmus, invazijos tikimybę.

„Lenkija yra pasirengusi nedelsiat ratifikuoti Suomijos ir NATO sutartį“, – sakė M. Blaszczakas.

Prie Aljanso prisijungus Suomijai, A. Anušausko teigimu, Varšuvos ir Vilniaus bendradarbiavimas, kalbant apie Suvalkų koridoriaus gynybą, neturėtų keistis.

„Tačiau apskritai žiūrint į viso regiono situaciją, saugumo prasme rytinis flangas sustiprėja“, – sakė jis.

Ministras teigė besitikintis, kad Suomijos narystė bus įvertinta ir rengiant naujus NATO rytinio flango gynybos planus.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 05 13 13:58
Spausdinti