Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 22 d.


NACIONALINIS SAUGUMAS
Lietuvoje kyla vis daugiau nerimo dėl grėsmės iš Rytų. Ar jis pagrįstas?
Liepa Žeromskaitė
ELTA
Pratybose šlifuojami krizės scenarijai.

Vis daugiau saugumo ir gynybos ekspertų sutinka, kad Rusija neatmeta galimybės išbandyti jėgas ne tik prieš Ukrainą, bet ir NATO valstybes. Jų nuomonės išsiskiria ne dėl to, ar Rusija ketina pulti, bet kada ir kur?

Latvių žvalgyba spalį teigė, kad Rusija ruošiasi plataus masto konfliktui prieš NATO, o jos specialiųjų tarnybų veikla darosi vis agresyvesnė prieš Aljanso nares. Vokietijos analitikos centras DGAP lapkričio pabaigoje išplatino ataskaitą, kurioje teigiama, kad NATO valstybės pasirengti karui su Rusija turi nuo penkerių iki devynerių metų, norėdamos apginti Baltijos šalis. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kiek anksčiau nurodė atkuriamai šalies kariuomenei tapti „pasirengusiai karui“. Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera gruodį aiškino, kad NATO laiko pasirengti konfrontacijai turi dar mažiau – apie trejus metus.

Ramybės nesukėlė ir lapkritį užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio naujienų agentūrai ELTA duotas interviu, kuriame jis kėlė priekaištų Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijai. Anot ministro, jei Ukraina kare su Rusija bus priversta derėtis, pasaulis turi pradėti ruoštis kitam karui: „Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimt, gal penkeri, gal keleri metai. Labai sunku pasakyti. Bet laiko – tai tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug.“

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

2024 01 04 06:45
Spausdinti