ScanpixOro gynyba išlieka ne tik Lietuvos, bet ir viso NATO rytinio flango silpnoji vieta. Vilniuje viešint Rumunijos užsienio reikalų ministrei, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad tinkamas atsakas į Rusijos keliamą grėsmę būtų oro gynybos rotacija Juodosios ir Baltijos jūrų regione.
NATO sąjungininkės pernai birželį sutarė, kad toks modelis atsirastų, tačiau jis kol kas nėra įgyvendintas. Baltijos šalys šiuo metu tariasi su oro sistemas regione galinčiomis dislokuoti šalimis.
„Būtent oro gynybos rotacija, kuri galėtų vykti tiek ir Juodosios jūros regione, tiek ir Baltijos regione, manau, būtų tinkamas atsakas į jau vykstančią Rusijos eskalaciją“, – ketvirtadienį bendroje spaudos konferencijoje su Luminita Odobescu sakė ministras.
Pernai gruodį Rusijai bepiločiais orlaiviais atakuojant Ukrainos uostų infrastruktūrą, vienas jų sudužo Rumunijos teritorijoje. Panašus incidentas šalyje įvyko ir pernai rugsėjį. Gruodžio pabaigoje į Lenkijos oro erdvę taip pat buvo įskridusi Rusijos raketa.
„Eskalacija jau vyksta ir tie veiksmai, nukritimai dronų, kad ir iš pažiūros netyčiniai, jie yra eskalacija. Jie nevyktų, jei Rusija nekariautų karo prieš Ukrainą“, – kalbėjo ministras.
Tuo metu L. Odobescu sakė, kad tokie incidentai rodo, kokia rimta saugumo padėtis ne tik Ukrainoje, bet ir Juodosios jūros regione.
Siekiant stiprinti saugumą, Rumunijos ministrė teigė, jog svarbu įgyvendinti Vilniaus NATO viršūnių įsipareigojimus.
„Vienas iš jų yra susijęs ne tik su saugumu Juodosios jūros regione, bet ir su visapusišku regioninių planų įgyvendinimu bei karinių pajėgų buvimo mūsų regione didinimu“, – teigė ministrė.
Liepą vykusio viršūnių susitikimo išvakarėse NATO patvirtino naujus regioninius gynybos planus, atspindinčius Aljanso strategijos pokyčius.
Anksčiau laikytasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Naujaisiais planais siekiama, jog Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
Ministrai ragina sutarti dėl naujų sankcijų Rusijai
Anot G. Landsbergio, susitikime su Rumunijos kolege aptarta ilgalaikė Rusijos sulaikymo strategija, diskutuota apie galimybes kurti naująją Europos saugumo architektūrą be Rusijos, būtinybę izoliuoti ją tarptautinėse organizacijose, mažinti Rusijos galimybes tęsti karą, didinant spaudimą per taikomas sankcijas.
Pasak ministro, iki antrųjų Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinių vasario pabaigoje privalu sutarti dėl kuo stipresnio naujo sankcijų Rusijai paketo.
„Šiuo metu dar agresyvesnį Rusijos puolimą patiriančiai Ukrainai pradeda trūkti ginklų ir ypač amunicijos bei oro gynybos sistemų. Amunicijos gamyba ir tiekimas Ukrainai – tai mūsų bendras ES įsipareigojimas, kuris turi būti vykdomas itin skubiai“, – teigė jis.
Tuo metu Rumunijos ministrė teigė, kad šalis rems Ukrainą „tiek, kiek reikės.“
„Be to, leisti Ukrainai pasirinkti ir pačiai siekti savo tikslo, užtikrinti teisingumą aukoms ir kovoti su nebaudžiamumu – visa tai išlieka pagrindiniu ne tik Ukrainos, bet ir mūsų tikslu“, – kalbėjo L. Odobescu.
Pasak jos, Rumunijos pozicija dėl derybų su Rusija išlieka tvirta – tik Ukraina turi politinį ir moralinį legitimumą nuspręsti, ar nori derėtis su šia šalimi.
Susitikime taip pat aptartos Rumunijos pastangos didinti ukrainiečių grūdų gabenimo pajėgumus, pristatytos priemonės ukrainiečių pabėgėliams remti.
Anot naujienų agentūros „Reuters“, Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, o Rumunijos Konstancos uostas tapo didžiausiu alternatyviu Kijyvo eksporto keliu nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
