Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 2 d.


RUSIJOS AGRESIJA
Parama Ukrainai: ar pavyks JAV permesti lyderystę NATO?
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
NATO
Jensas Stoltenbergas.

Strigus JAV ginkluotės paramos paketui Ukrainai ir artėjant Amerikos prezidento rinkimams, vis aiškiau, kad Vašingtonas norėtų daugiau atsakomybės perduoti NATO. Trečiadienį ir ketvirtadienį Aljanso užsienio reikalų ministrai Briuselyje ne tik švęs NATO 75-metį, bet ir bandys sutarti dėl to.

Tiesa, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas galimą Aljanso vaidmens didėjimą remiant Ukrainą aiškina ne Donaldo Trumpo grėsme, bet sudėtinga padėtimi fronte.

„Apie tai kalbame todėl, kad matome situaciją mūšio lauke. Matome, kokia sudėtinga ir sunki padėtis Ukrainoje. (...) Ir ukrainiečiams reikia daugiau paramos, bet jiems taip pat reikia labiau nuspėjamos ir ilgalaikės paramos, kad būtų galima planuoti, organizuoti ir pradėti puolimus. Reikia ilgalaikio planavimo, reikia žinoti, ką turėsi ir kokią įrangą, ir kokią paramą, ir kokią priežiūrą. O tam reikia stipresnės institucionalizuotos sistemos, kad Ukrainai būtų teikiama tvirtesnė ir nuspėjamesnė parama. Taigi tai yra priežastis, dėl kurios mes apie tai diskutuojame. Tai atspindi rimtą padėtį mūšio lauke“, – labai emocingai į žurnalistų klausimą atsakė J. Stoltenbergas, prieš prasidedant NATO ministrų susitikimui. Šiek tiek vėliau jis apgailestavo, kad 60 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketas yra strigęs JAV Kongrese, bet apie D. Trumpą net neužsiminė.

Ramšteino formatui iki šiol vadovauja Vašingtonas, kuris nuo pat Rusijos agresijos pradžios 2022 m. siekė kuo mažiau įtraukti NATO į tokias iniciatyvas, nes baiminosi tiesioginio Rusijos ir Aljanso konflikto.

Šis NATO ministrų susitikimas skirtas aptarti dviem pasiūlymams: didesnio Aljanso įsitraukimo į ginkluotės tiekimo koordinavimą ir penkiamečio 100 mlrd. eurų paramos Ukrainai fondo sukūrimą.

„Ministrai aptars, kaip NATO galėtų prisiimti didesnę atsakomybę už karinės įrangos ir mokymų Ukrainoje koordinavimą ir kaip tai įtvirtinti tvarioje NATO sistemoje, – kalbėjo NATO vadovas. – Taip pat aptarsime daugiametį finansinį įsipareigojimą išlaikyti mūsų paramą.“

Jis pridūrė, kad ​​NATO sąjungininkės teikia 99 proc. visos karinės paramos Ukrainai, ir jeigu tam vadovautų Aljansas, pastangos būtų veiksmingesnės ir efektyvesnės. Tai aiški ambicija perimti vadovavimą apie 50 šalių, tiekiančių karinę pagalbą Ukrainai, vienijančiam Ramšteino formatui.

„NATO yra Ramšteino grupės sudėtyje. (...) Mes susitinkame čia, NATO būstinėje, aptariame šį klausimą ir Ramšteino formatu, ir aptariame NATO ministrų susitikimuose, tai labai daug tų pačių žmonių. (...) Ir generolas, atsakingas už visą logistiką, paramą, kuri vyksta per Lenkiją, ir visą darbą, susijusį su šia problema, – tai generolas (Christopheris) Cavoli, o generolas Cavoli yra JAV pajėgų vadas Europoje, tačiau generolas Cavoli taip pat yra NATO vadas Europoje. Ir, žinoma, manau, kad generolas Cavoli gali koordinuoti veiksmus su generolu Cavoli. Tai tas pats žmogus, tie patys žmonės, tos pačios šalys, tie patys pinigai, iš tų pačių šalių“, – paaiškino J. Stoltenbergas.

Ramšteino formatui iki šiol vadovauja Vašingtonas, kuris nuo pat Rusijos agresijos pradžios 2022 m. siekė kuo mažiau įtraukti NATO į tokias iniciatyvas, nes baiminosi tiesioginio Rusijos ir Aljanso konflikto. Bet apie JAV pasitraukimą iš vadovaujančios pozicijos Briuselyje kalbėta nuo metų pradžios, ypač nerandant sutarimo Kongrese dėl paramos Ukrainai paketo.

J. Stoltenbergas paminėjo, kad nesitiki, jog ministrai šį kartą sutars ką nors konkrečiai, nes susitikimas tik sudarys sąlygas pasiekti sutarimą šiais klausimais rengiantis NATO lyderių susitikimui Vašingtone, kuris įvyks liepos mėnesį.

Vis dėlto sutarti nebus lengva. NATO vienija 32 valstybes ir dalies jų vyriausybės, kaip Vengrijos, ir pačios neremia Ukrainos, vetuoja pagalbą jai ES formate. Tuo labiau kad J. Stoltenbergas kalba ne apie savanoriškus atskirų valstybių, o visos NATO, kurioje kiekviena šalis turi veto teisę, įsipareigojimus.

„Pavojinga duoti pažadus, kurių mes negalime išpildyti. Todėl diskutuosime, kaip tarp šalių narių paskirstysime, kaip išdalinsime įsipareigojimus“, – atsargiai apie 100 mlrd. eurų paramos Ukrainos fondą kalbėjo Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib.

2024 04 03 15:00
Spausdinti