ShutterstockLaukiant ES tabako politikos pokyčių, kuriuos pasiūlys Europos Komisija (EK), auga spaudimas pagaliau imtis permainų, atsižvelgiant į ekonominius rodiklius ir mokslinius argumentus
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Lenkija paragino EK pradėti diskusiją dėl alternatyvių tabako gaminių apmokestinimo. Eurokratai dar praėjusią EK kadenciją žadėjo pateikti pasiūlymus dėl Tabako gaminių direktyvos (TPD) ir Tabako apmokestinimo direktyvos (TTD) atnaujinimo, tačiau šiuos darbus paliko naujajai EK.
„Šiomis direktyvomis turėtų būti reguliuojami naujai atsirandantys produktai ir suderintos mokesčių taisyklės visoje ES. Tačiau procesas įstrigo – tai kelia susirūpinimą sveikatos gynėjams, tačiau taip pat rodo, kad reikia imtis subalansuotų teisėkūros veiksmų, kuriais būtų atsižvelgiama ir į ekonominius, ir į sveikatos rezultatus“, – IQ teigė Europos politikos inovacijų tarybos (EPIC) įkūrėjas ir direktorius dr. Antonias Nestorasas.
Būtent EPIC, kurio misija formuoti Europos politikos ateitį sutelkiant pramonės lyderius, ekspertus, aktyvistus ir įtakingus asmenis į vieną inovacijų ekosistemą, kovo mėnesį paskelbė ataskaitą „Rūkymo pabaiga? Kaip Europa gali išgelbėti milijonus gyvybių ir kartu paskatinti ekonomikos augimą“.
Įspūdingas įnašas į ES ekonomiką
Pasak A. Nestoraso, kuris, be kita ko, yra ataskaitos redaktorius, pokalbyje apie tabaką Europoje teigė, kad per ilgai dominavo ideologija, o ne rezultatai: „Karas su rūkymu tapo draudimų šalininkų ir libertarų rungtynėmis, o rūkaliai ir viešasis interesas liko nuošalyje. Šia ataskaita EPIC norėjo išeiti iš šios aklavietės. Uždavėme paprastą, bet radikalų klausimą: ką daryti, jei Europa iš tiesų galėtų palaipsniui atsisakyti rūkymo – ne viską uždraudžiant, o sparčiau pereinant prie mažiau kenksmingų, nerūkymo alternatyvų?“
Įdomu, kad ataskaitos „Rūkymo pabaiga?“ autoriai koncentravosi ne tik į vienos ar kitos pusės argumentus, bet ir apžvelgė tabako pramonės ekonominį poveikį ES. Tabako pramonė yra 223 mlrd. eurų vertės ekonomikos milžinas, kuris sukuria 1,3 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Tai daugiau nei telekomunikacijų sektoriaus (130,3 mlrd. eurų) ir tekstilės pramonės (71,5 mlrd. eurų) kartu sudėjus. Be to, kaip teigiama ataskaitoje, tabako pramonė sukuria daugiau kaip 2,1 mln. darbo vietų ir kasmet gaunama daugiau kaip 111 mlrd. eurų mokestinių pajamų. Tai vienas iš nedaugelio sektorių, kurių prekybos balansas yra teigiamas, ypač didelės vertės eksporto srityje.
„Apribojus šią pramonę ir nepasiūlius perspektyvių alternatyvų, kyla pavojus, kad ekonomika smuks, bus prarasta darbo vietų ir padidės priklausomybė nuo užsienio ar nelegalių rinkų. Šiuo metu, kai pagaliau vėl imta kalbėti apie ES konkurencingumą, planai uždaryti pramonę, kurioje Europa turi pasaulinį pranašumą, užuot skatinus pereiti prie nerūkomų nikotino gaminių, yra tik dar viena Europos sau padaryta žaizda“, – teigė EPIC vadovas.
Karas su rūkymu tapo draudimų šalininkų ir libertarų rungtynėmis, o rūkaliai ir viešasis interesas liko nuošalyje.
Drakonas pučia nelegalius dūmus
Jis pridūrė, kad tuo pat metu nelegali tabako rinka auga. Ji sudaro 8,3 proc. visų ES suvartojamų cigarečių, dėl to kasmet prarandama 11,6 mlrd. eurų mokesčių: „Kuo labiau spaudžiate rūkalius draudimais, tuo greičiau jie bėga į juodąją rinką. Juodoji rinka kenkia visuomenės sveikatai, saugumui ir teisėtam verslui – dažnai joje prekiaujama nekokybiškais ar pavojingais gaminiais. Ypač Kinija užverčia Europą šiais pigiais ir pavojingais nikotino produktais, nes palikome atviras duris. Nelegalių garinamų produktų vertė jau gali viršyti 10 mlrd. eurų.“
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos kovos su rūkymu politika yra neveiksminga – nors dešimtmečius taikomos kovos su rūkymu priemonės, ES vis dar rūko daugiau kaip 80 mln. žmonių (ES turi 449 mln. gyventojų).
„Europos karas su rūkymu žlugo ne todėl, kad tikslas buvo klaidingas, o todėl, kad strategija įstrigo praėjusiame amžiuje. Nepaisant dešimtmečius galiojančių draudimų, didelių mokesčių ir stigmatizacijos, milijonai žmonių vis dar rūko. Ataskaitoje teigiama, kad tabako paklausa išlieka dėl priklausomybės, kultūrinių įpročių ir net maišto prieš griežtą reguliavimą. Kuo griežtesnė politika, tuo paklausa tampa atsparesnė ir dažnai persiorientuoja į nelegalias rinkas, – kalbėjo A. Nestorasas. – Priklausomybės neįmanoma sureguliuoti, kad ji neegzistuotų. Mums reikia protingos politikos, o ne panikos dėl moralės.“
Asmeninis archyvasKeturios išvados
Ataskaitos „Rūkymo pabaiga?“ autoriai daro išvadą, kad, skatindama keisti cigaretes mažiau kenksmingomis alternatyvomis, pavyzdžiui, kaitinamuoju tabaku ir nikotino maišeliais, Europa gali pasiekti keturis tikslus: pirma, išsaugoti milijonus gyvybių sumažindama su rūkymu susijusių ligų skaičių; antra, užkirsti kelią neteisėtoms rinkoms ir pavojingiems nereguliuojamiems gaminiams plisti; trečia, padidinti ekonominį atsparumą remdama 215 mlrd. eurų vertės pramonę, kurioje dirba daugiau kaip 2 mln. žmonių; ketvirta, užtikrinti išmintingesnę viešąją politiką, kurioje sveikatos rezultatai būtų derinami su inovacijomis.
Kalbant konkrečiau, ataskaitoje pasisakoma už žalos mažinimo požiūrį: apmokestinti produktus atsižvelgiant į riziką, skatinti saugesnių alternatyvų inovacijas ir integruoti jas į visuomenės sveikatos politiką. Kaip sėkmingi pavyzdžiai minimi Švedijos snuso naudojimas, Jungtinės Karalystės programa „Swap to Stop“ (keisk, kad sustotum) su e. cigaretėmis ir Japonijos mokestinės paskatos kaitinamajam tabakui. Šiose šalyse rūkymo paplitimas labai sumažėjo ir be visiškų draudimų.
„Manome, kad pirmą kartą istorijoje tai tikrai įmanoma. Mūsų tikslas šioje ataskaitoje – pakeisti diskusijų kryptį, kad žalos mažinimas būtų pragmatiškas, kai inovacijos, visuomenės sveikata ir ekonominė strategija veikia kartu, o ne viena prieš kitą. Mes neginame rūkymo – mes giname protingesnį būdą jį nutraukti, – aiškino EPIC vadovas ir pridūrė: – Visuomenės sveikatos ateitis priklauso ne nuo draudimų, o nuo naujovių.“
*****susije*****
IQ paklaustas apie tolesnių diskusijų dėl ES tabako politikos kryptį A. Nestorasas pabrėžė, kad procesas stringa dėl politinio atsargumo ir ideologinių nesutarimų. Vis dar yra griežtosios linijos šalininkų, kurie siekia visuotinių draudimų, dažnai ignoruodami naujus mokslinius įrodymus, patvirtinančius žalos mažinimą. Nors požiūris pamažu keičiasi, diskusijose vis dar vyrauja pasenę įsitikinimai, pagal kuriuos visi nikotino produktai vertinami vienodai, o ne pripažįstamas rizikos tęstinumas.
„Diskusijos yra kryžkelėje. ES gali tęsti draudimų politiką, rizikuodama patirti ekonominių nuostolių ir didinti nelegalią prekybą, arba pereiti prie pragmatiško, mokslu pagrįsto žalos mažinimo modelio. Jei politikai imsis naujovių ir proporcingo reguliavimo, ES galėtų pirmauti pasaulyje tiek visuomenės sveikatos, tiek konkurencingų nerūkomų nikotino produktų rinkų srityje. Turime galimybę, kuri pasitaiko sykį per visą kartą, tapti pasaulio lyderiais siekiant nutraukti rūkymą, jei pasirinksime mokslą, o ne ideologiją ir moralistines dogmas“, – tvirtino EPIC vadovas.
