Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 25 d.


RUSIJOS DEZINFORMACIJA
Per mėnesį – 138 rusų dezinformacijos atvejai, bauginama karu Baltijos šalyse
BNS
Lietuvos kariuomenė
Lietuvos kariuomenė per rugpjūtį nustatė 138 dezinformacijos atvejus.

Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenė priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 138 Rusijos dezinformacijos atvejus gynybos tema.

Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime, aktualiausios temos buvo karas Ukrainoje, Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, NATO.

Daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje. Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Kyjivui vadinta karo skatinimu.

„Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje. Skleista dezinformacija, neva Baltijos šalys organizavo dronų ataką Pskovo oro uoste, kurios metu buvo apgadinti keturi kariniai orlaiviai IL-76“, – nurodė kariuomenė.

„Dezinformacija siekta įtikinti auditorijas, kad NATO netiesiogiai yra įsitraukusi į karą su Rusija, o tuo naudojasi Lietuva, Latvija ir Estija. Išpuolis netgi vadintas casus belli (pretekstu karui)“, – teigė ji.

Kremlius per savo kontroliuojamus šaltinius taip pat skleidė teiginius, jog NATO karinė veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje kelia grėsmę sąjunginei valstybei.

Pasienio punktų uždarymą propagandistai vadino beprecedente, priešiška veikla.

„Šia informacine priedanga siekta pateisinti Rusijos veiksmus, keliančius įtampą visame regione: taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, „Wagner“ samdinių dislokavimą ir veiklą šalyje. Aktyviai vystyti priešiškos propagandos naratyvai apie NATO „puolamuosius tikslus“, tikėtina, ruošiantis komunikacinei kampanijai apie rugsėjį vyksiančias ne vienas bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas“, – nurodo kariuomenė.

Jos analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek Baltijos šalių, tiek santykių su NATO kontekste.

Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad Lietuva ir Lenkija imasi agresyvių veiksmų prieš Baltarusiją, o bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos yra gynybinio pobūdžio atsakas į NATO keliamą grėsmę.

Pasak kariuomenės, Kremlius, didindamas informacinį spaudimą Lietuvai ir skleisdamas dezinformaciją, siekė konkrečių efektų – kad nebūtų uždaryti Lenkijos ir Lietuvos pasienio punktai su Baltarusija, būtų priimti klaidingi sprendimai šalies viduje dėl hiperbolizuotos „Wagner“ grėsmės, pablogėtų transatlantiniai santykiai, sumažėtų visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir NATO.

Vienas svarbiausių Kremliaus siekiamų efektų pastaruosius pusantrų metų – sumažėjusi Vakarų šalių ir jų gyventojų parama Ukrainai.

2023 09 11 14:29
Spausdinti