ScanpixSvarbiausių gegužės 22-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Liūdnos žinios Markui Zuckerbergui. Europos Sąjunga (ES) „Meta“ bendrovei, valdanžiai „Facebook“ ir „Instagram“ , skyrė rekordinę 1,2 mlrd. eurų baudą už ES vartotojų duomenų perdavimą į Jungtines Valstijas, nesilaikant ankstesnio teismo sprendimo.
Airijos duomenų apsaugos komisija nuo 2020 m. tiria „Meta Ireland“ vykdomą asmens duomenų perdavimą iš ES į JAV. Institucija nustatė, kad „Meta“, kurios būstinė Europoje yra įsikūrusi Dubline, „neišsprendė grėsmių pagrindinėms duomenų subjektų teisėms ir laisvėms klausimo“, kurios buvo identifikuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime.
ES reguliavimo institucijos jau yra nubaudusios „Metą“ šimtų milijonų eurų baudomis už „Instagram“, „WhatsApp“ ir „Facebook“ paslaugų pažeidimus. Tai jau trečia šiemet „Metai“ skirta bauda ES ir ketvirta per šešis mėnesius. 2021 m. „Amazon“ Liuksemburge buvo nubausta 746 mln. eurų bauda už ES bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimus.
Graikija. Sekmadienį vykusiuose Graikijos visuotiniuose rinkimuose valdančioji centro dešiniųjų partija „Naujoji demokratija“ pelnė daugiausia balsų ir 20 procentinių punktų aplenkė artimiausią konkurentę – kairiųjų politiko Aleksio Cipro vadovaujamą partiją „Syriza“, tačiau nesugebėjo užsitikrinti absoliučios daugumos. Iki jos pritrūko penkių vietų, todėl Graikijos konservatorių premjeras Kiriakas Micotakis pirmadienį paragino kuo greičiau, tikriausiai birželio 25-ąją, surengti naują balsavimą, kad galėtų sudaryti valdančiąją daugumą.
Baltarusija. Baltarusijos opozicijos žiniasklaidos platformos NEXTA vienas įkūrėjų, Lietuvoje gyvenęs Ramanas Pratasevičius, kuriam teismas šio mėnesio pradžioje skyrė aštuonerių metų įkalinimo bausmę, žurnalistams sakė, kad jam buvo suteikta malonė, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „BelTa“. R. Pratasevičius, sulaikytas 2021-ųjų gegužę Minske nutupdžius iš Graikijos į Lietuvą skrendantį „Ryanair“ lėktuvą, buvo nuteistas dėl kaltinimų neramumų organizavimu ir sąmokslo užgrobti valdžią.
Rusijos karas Ukrainoje. Okupuota Zaporižios atominė elektrinė kelias valandas buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo. Elektrinės darbui prireikė dyzelinių generatorių, vėliau elektros tiekimas atnaujintas. Anksčiau pirmadienį Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ apkaltino Rusiją įvykdžius išpuolį, dėl kurio nutrūko elektros tiekimas elektrinei, ir teigė, kad tai jau septintas toks atvejis nuo 2022 m. kovo, kai Maskvos kariuomenė perėmė elektrinės kontrolę. Jungtinės Tautos saugumo situaciją pavadino „itin pažeidžiama“.
Zaporižios elektrinė tiekdavo apie 20 proc. Ukrainos elektros energijos ir, nors buvo dažnai apšaudoma, veikė pirmaisiais Rusijos karo mėnesiais, bet rugsėjį sustabdė elektros energijos gamybą. Nuo to laiko nė vienas iš šešių sovietinių laikų reaktorių negamina elektros energijos, tačiau elektrinė tebėra prijungta prie Ukrainos elektros tinklo jos reikmėms, visų pirma – reaktoriams aušinti.
