Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 28 d.


POLITINĖS INTRIGOS
Prezidentūra G. Landsbergiui siūlo užkasti karo kirvį?
ELTA
Julius Kalinskas/ELTA
Asta Skaisgirytė.

Antrą mėnesį tęsiantis institucijų ginčams dėl ambasadorių skyrimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tikina, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui Gabrieliui Landsbergiui. Todėl, pasak jos, Prezidentūra laukia ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda.

„Prezidentas praeitą savaitę teigė, kad jis pasitiki ministru. Čia yra pasiųsta labai stipri žinutė ministrui. Jeigu jis suprastų tą žinutę, tai, iš tikrųjų, imtų telefoną, iš karto skambintų ir pareikštų norą susitikti su prezidentu“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

„Laukiame diskusijos dėl pavardžių ir tų diplomatų, kurie turėtų rotuotis. Tikimės, sulauksime to atsako ir, galų gale, ta rotacija bus sudėliota“, – vylėsi patarėja.

Vis tiek tikimės, kad pavyks su juo pasikalbėti ir susitarti. Prezidentas yra atviras ministro siūlymams ir jo norui pasikalbėti – jeigu toks noras iš ministro pusės yra.

Ji pakartojo, kad Daukanto aikštės rūmai pateikė Užsienio reikalų ministerijai (URM) pastabas dėl 2024 m. ambasadorių rotacijos dar sausio 11 d. – A. Skaisgirytės teigimu, ministerijai pasiūlytos galimos kandidatų į Lenkijos ambasadorius pavardės. Visgi, pažymėjo patarėja, atsako iš URM nėra.

„Jie gavo pavardes, kurias mes matytume kaip kandidatų pavardes“, – nurodė ji.

„Reikėtų, vis dėlto, suvienodinti tuos sakymus – tikrai atrodo juokingai, turbūt, ir viešojoje erdvėje, kai mes taip ginčijamės. Reikėtų susėsti ir pasikalbėti“, – sakė A. Skaisgirytė, referuodama į URM pareiškimus, esą ministerija nėra gavusi argumentuotos Prezidentūros pozicijos.

Tęsiantis Prezidentūros ir URM konfliktui pasigirdo nuomonių, kad sutarimo su šalies vadovu galėtų ieškoti premjerė Ingrida Šimonytė. G. Nausėdos patarėjos teigimu, tai galimas kelias, tačiau, anot jos, kompromiso turėtų ieškoti URM vadovas.

„Žinoma, galima ir su premjere kalbėtis. Tačiau ministras, pirmiausiai, yra atsakingas už tai, kokius diplomatinius atstovus siūlo. Vis tiek tikimės, kad pavyks su juo pasikalbėti ir susitarti. Prezidentas yra atviras ministro siūlymams ir jo norui pasikalbėti – jeigu toks noras iš ministro pusės yra“, – sakė A. Skaisgirytė.

„Jeigu nesikalbama arba kalbamasi tik per spaudą – tai nėra kalbėjimasis“, – pridūrė ji.

Tikisi, kad URM tyrimas dėl paviešintų ambasadorių pavardžių bus objektyvus

Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį G. Landsbergis pranešė, jog jo vadovaujama ministerija, Valstybės saugumo departamento (VSD) pavedimu, atlieka tyrimą dėl viešojoje erdvėje paviešintų ambasadorių pavardžių.

Į viešąją erdvę iškilus trintims tarp Prezidentūros ir URM dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, spaudoje pasirodė informacija apie galimas kandidatūras į šį postą – įvardintos diplomatų Giedriaus Puodžiūno bei Laimono Tallat-Kelpšos pavardės. Vėliau šalies vadovas G. Nausėda nurodė dar porą diplomatų, kurie, pasak jo, dalyvavo atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Varšuvoje – tai, anot prezidento, diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas.

A. Skaisgirytė, komentuodama URM atliekamą tyrimą, išreiškė viltį, kad patikrinimas bus atliktas objektyviai.

„Tai ministerijos tyrimas. Lai ištiria – tikrai ištirti visada yra gerai. Čia neturime jokios nuomonės, kaip turėtų baigtis tyrimas. Tikimės, kad jis bus objektyvus“, – įvertino prezidento patarėja.

Pats prezidentas G. Nausėda irgi sako, kad jo santykiai su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu yra normalūs.

„Normalūs tie santykiai. Kartais jūs darote visokias išvadas“, – antradienį žurnalistams teigė prezidentas, pridurdamas, kad neseniai su G. Landsbergiu turėjo progą pakalbėti.

„Jis lankėsi Valstybės gynimo taryboje. Po jos šiek tiek pakalbėjome. Jeigu bus poreikis – susitiksime. Telefonu pasikalbėsime. Nedarykite išvadų iš politinių įvykių“, – teigė prezidentas.

„Mes tikrai suprantame – tikiuosi, kad galiu kalbėti už abu – savo atsakomybę prieš šalį“, – pridūrė jis.

Visgi, tęsė šalies vadovas, nusileisti ginče dėl ambasadorių paskyrimo jis nėra pasiruošęs.

„Politinis procesas nėra kada žmogus su antspaudu sėdi prie stalo ir deda antspaudą ant bet ko, ką jam pakiša. Aš toks tikrai nebūsiu. Jei norima notarą surasti, notarų Vilniuje yra ne vienas“, – apibendrino G. Nausėda.

Sureagavo į URK pirmininko kritiką: Ž. Pavilionis viršijo savo įgaliojimus

Pirmadienį uždarame posėdyje ambasadorių skyrimo klausimą bandė spręsti ir Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). Visgi, susitikime Prezidentūros atstovai nebuvo pakviesti. Komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, poreikio susitikti su prezidento vyriausiąja patarėja nėra, nes ši, jo teigimu, „akivaizdžiai nedirba savo darbo“.

Na, o Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, vertindamas prezidento patarėjų darbą, matyt, viršijo savo įgaliojimus.

A. Skaisgirytė pripažino – tokia URK pozicija neprisideda prie ambasadorių skyrimo klausimo sprendimo, o Ž. Pavilionis savo pareiškimais viršijo įgaliojimus.

„Gaunasi gana vienpusiškas klausimo sprendimas – tą visi suprantame. Na, o Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, vertindamas prezidento patarėjų darbą, matyt, viršijo savo įgaliojimus – nes tikrai ne jo kompetencijoje vertinti“, – nurodė šalies vadovo patarėja.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.

2024 01 30 09:21
Spausdinti