Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 6 d.


LIETUVOS GYNYBA
Prezidentūra nepatenkinta dronų pajėgumų vystymo pagreičiu
BNS
Unsplash

Prezidentūra surado dar vieną progą kritikuoti: esą dronų integracijos situacija bei pajėgumų plėtra turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį“. Tuo metu krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas teigia, kad dronų pajėgumų vystymo planai yra nuolat atnaujinami, atliepia dabartinius kariuomenės poreikius, tačiau stringa šių planų įgyvendinimas.

„Dronų integracijos esama situacija bei pajėgumų plėtros greičiai turi įgauti žymiai didesnį pagreitį“, – antradienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas Tomas Godliauskas..

„Vykdomas įsigijimų procesų organizavimas neužtikrina ir neatliepia sistemos pajėgumų vystymo poreikių laike“, – pridūrė jis.

Pasak T. Godliausko, dėl to buvo sutarta konsultuotis su Viešųjų pirkimų tarnyba, siekiant išsiaiškinti, kaip pagerinti procesą, kad būtų atlieptas dronų pajėgumų vystymas.

„Prezidentas pabrėžė svarbą dėl plėtros perspektyvų bei vystymo kuriant dronų pramonės pajėgumus Lietuvoje bei investicijų generavimo klausimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

T. Godliausko teigimu, visi struktūriniai, personalo, kompetencijų ugdymo ir įrangos diegimo greičiai turėtų būti žymiai didesni, o dronų pajėgumų sistema turi būti efektyvi iki 2030 metų atsirasti turinčios nacionalinės divizijos dalis.

Anot jo, Gitanas Nausėda kartu su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu sutarė artimiausiu metu susitikti su pramonės, kariuomenės ir ministerijos atstovais bei aptarti investicijas, pirkimo galimybes.

„Po šito klausimo grįšime su klausimu į VGT (Valstybės gynimo tarybą – BNS), kur pačią dronų strategiją ir vystymą dar kartą aptarsime tarp VGT narių“, – sakė T. Godliauskas.

G. Nausėda kiek anksčiau vasarį Prienuose susitikęs su Lietuvos gynybos pramonės atstovais, sakė, kad nori skirti dronų klausimui ypatingą dėmesį. Šalies vadovas tuomet sukritikavo krašto apsaugos sistemos požiūrį į šio pajėgumo vystymą Lietuvoje. Jis sakė, kad sistema neturėtų galvoti, jog yra vienintelė kompetentinga su dronų pajėgumų vystymu susijusiais klausimais.

Pasiūlymai bus sujungti

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar sausį domėjosi, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė.

NSGK tąkart išsiuntė Valstybės gynimo tarybos nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti savo koncepciją šiuo klausimu, apie tai premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė vasarį. Jos teigimu, Vyriausybė savo siūlymuose dėl dronų pajėgumų vystymo stengsis aprėpti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos gynybos pramonės poreikius ir galimybes.

T. Godliausko teigimu, NSGK, Vyriausybės, krašto apsaugos sistemos pasiūlymai dėl dronų vystymo bus sujungti.

„Ar tai NSGK iniciatyva, ar tai būtų Vyriausybės iniciatyva, jos visos kalba apie tą pačią ginkluotos gynybos sumanymų įgyvendinimo organizaciją ir pajėgumus, kurie remia tai“, – sakė prezidento patarėjas.

„Mes sujungsime viską į vieną visumą ir tai kalbės apie tą patį – dronų pajėgumų vystymą“, – pridūrė jis.

Kariuomenė atnaujino dronų koncepciją

Spaudos konferencijoje A. Anušauskas tvirtino pritariantis siūlymui spartinti ir dronų ir kitų nepilotuojamų sistemų diegimą kariuomenėje.

„Kai pasakoma daugiau, greičiau ir aukščiau, aš sutinku visada“, – sakė ministras.

Kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.

Pasak A. Anušausko, kariuomenės patvirtinta koncepcija nėra „statiškas aštuonerių metų senumo dokumentas“, kuris nėra taisomas ar neatnaujinamas.

Tuo metu kariuomenės vadas V. Rupšys antradienį teigė, kad iš Ukrainos karo išmoktos pamokos „tą viziją koreguoja“. Anot jo, dronų pajėgumų vystymo koregavimas yra nuolatinis.

„Pernai, reaguodami į tai, kas vyksta Ukrainoje, mes parengėme (...) atskirą dronų pajėgumų vystymo (dokumentą – BNS), kur numatėme, kaip dronai bus įdiegti į karinius vienetus, į mūsų kitus operacinius pajėgumus, kiek reikės personalo, kaip mes mokysime juos. Esame numatę kokių tipų reikia dronų įvairiuose taktiniuose, operaciniuose lygmenyse“, – kalbėjo generolas.

Anot V. Rupšio, šis dokumentas dar kartą atnaujintas šį sausį.

„Jis labai gyvas dokumentas, gyvesnis nei kiti dokumentai, nes patys dronai techniškai labai kinta“, – sakė kariuomenės vadas.

V. Rupšio teigimu, pagreičio, kurį minėjo T. Godliauskas, reikia ne planų atnaujinimui, o jau parengtų planų įgyvendinimui.

„Lūžiniai metai“

A. Anušauskas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė atsisakė visų Kinijoje pagamintų ar kiniškų detalių turinčių bepiločių orlaivių ir juos perdavė Ukrainai. Anot jo, nuo to laiko Lietuva orientavosi į naujus dronų įsigijimus, kurie pradėti 2022 metais, paankstinant pirkimus, kurie buvo numatyti 2028–2030 metais.

„Šie metai išties yra lūžiniai vystant šias sistemas Lietuvoje. (...) Dėl kiekio, dėl naujų pajėgumų įsigijimo, nuo skraidančių ašmenų „Switchblade 600“ iki mikrodronų, kurie yra skirti žvalgybai“, – pasakojo ministras.

2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Anot A. Anušausko, atsižvelgus į Ukrainos karo pamokas, yra numatytas ir FPV dronų operatorių rengimas Lietuvoje ir „išmoktų pamokų integravimo į Lietuvos kariuomenę konceptualus planas“.

„Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistema turės reikalingus pajėgumus, kurie kiekvienais metais bus vystomi. Tai yra ta sritis, kuri negali sustoti ir čia labai reikalingas mūsų pramonės ir mokslininkų įsijungimas“, – teigė A. Anušauskas.

V. Rupšys pabrėžė, kad šiemet Lietuvos kariuomenė turės „praktiškai optimalų skaičių dronų“, išskyrus aukščiausio operacinio lygmens.

Įstatymų pokyčiai ir investicijų trūkumas

Pasak ministro, jau sudarytos kelios sutartys dėl Lietuvoje pagamintų kovinių dronų prototipų kūrimo, tačiau toliau plėtoti gamybos pramonės galimybes kol kas riboja įstatyminė bazė, investicijos į šią sritį.

„Mes situacijos nepakeisime gynybos pramonės srityje, jei nebus pakeista įstatyminė bazė, papildyta Gynybos pramonės įstatymu. (...) Krašto apsaugos ministerija negali atsakyti už gamybą, mes galime atsakyti už užsakymus, vystyti technologinius vystymo projektus, todėl čia reikia visų institucijų ypatingų pastangų“, – tvirtino A. Anušauskas.

„Reikia daugiau kapitalo, reikia daugiau tikslinių investicijų. Šioje vietoje yra daug ką padaryti visų valdžios institucijų pastangomis“, – pridūrė jis.

A. Anušausko teigimu, Lietuvos verslui reikia daugiau pajėgumo vystyti dronų technologijas. Anot jo, Lietuvoje jau yra dvi-trys įmonės, kurios turi gamybinį pajėgumą, kitos šios srities įmonės yra smulkios ir joms trūksta kapitalo, investicijų, partnerių užsienyje.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.

2024 02 20 14:32
Spausdinti