ES TarybaKonservatoriams vėl keliant Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimą, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė pabrėžia, jog šalies vadovo pozicija šiuo klausimu per pastaruosius trejus metus nepasikeitė. Pasak jos, tokiu ėjimu konservatoriai vėl demonstruoja savo nusiteikimą konfrontuoti su Prezidentūra – ką, anot jos, darė nuo pat kadencijos pradžios.
„Kai EVT svarstomi klausimai įvairiose srityse, vis tiek tai yra Europos klausimai – išeiname iš nacionalinių rėmų ir pereiname į europinius, užsienio rėmus. ES politika yra užsienio politika. (...) Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad užsienio politiką formuoja prezidentas ir įgyvendina ją kartu su Vyriausybe. Tai prezidentas taip pat norėjo tą politiką įgyvendinti kartu su Vyriausybe, bet Vyriausybė pasirinko konfrontacinį kelią“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
Šita Vyriausybė nuo pat pradžios ėjo su prezidentu konfrontaciniu keliu. Kiekviename klausime norėta konfrontuoti – bent jau tuose, kurie yra šiek tiek sudėtingesni.
„Jei kam nors tai neaišku, jie gali kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo. (...) Visgi, matyt, tie, kurie kalba apie kreipimąsi į KT, nėra tikri, kad jų nuomonė būtų patvirtinta ir vengia dėl to kreiptis. Tai, kol kas, turbūt, gyvensime kaip gyvename – vyks politinis procesas, o prezidentas toliau važinės į Europos Vadovų Tarybas“, – pridūrė vyriausioji patarėja.
Pasak A. Skaisgirytės, esminė nesutarimų užsienio politikos klausimais tarp šalies vadovo ir konservatorių priežastis yra pastarųjų nusiteikimas konfrontuoti su Prezidentūra nuo pat kadencijos pradžios.
„Šita Vyriausybė nuo pat pradžios ėjo su prezidentu konfrontaciniu keliu. Kiekviename klausime norėta konfrontuoti – bent jau tuose, kurie yra šiek tiek sudėtingesni. Nežinau, ar tai geriausias kelias sugyventi su prezidentu – turbūt, kad ne“, – teigė šalies vadovo patarėja.
Ji taip pat svarstė, jog konservatorių dauguma prie Lietuvos atstovavimo EVT klausimo grįžta mėgindami tuo uždengti kitas nesprendžiamas problemas.
„Atrodo, kad jau buvome tai išsiaiškinę. Todėl gana keista, kad po trejų metų šitas klausimas vėl metamas į viešąją erdvę kaip diskusinis. Tas kelia tam tikrų minčių – kodėl dabar, kodėl tokiu metu. Kai pradedi galvoti, kodėl – galbūt šituo norima kažkokias rimtesnes problemas pridengti šia pseudoproblema. Galbūt kažkas ne taip gerai su žemdirbiais, su mokytojais ar yra socialinių problemų, kurios nesprendžiamos taip, kaip turėtų būti sprendžiamos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Sureagavo į R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasipiktinimą dėl S. Šatūno
A. Skaisgirytė taip pat sureagavo į Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pasipiktinimą, kad Prezidentūra į pastarąjį EVT posėdį nepakvietė užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno.
„Ataskaitas iš EVT rašo Lietuvos nuolatinės atstovybė Briuselyje. Tie žmonės, kurie ten yra. Jie visada parašo atskaitą, kuri yra riboto naudojimo informacija, tačiau ji prieinama ir Seimo nariams – tuo labiau ERK nariams“, – sakė patarėja, pažymėdama, kad šią atskaitą gali pristatyti bet kuris Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas.
Be to, akcentavo ji, viceministras S. Šatūnas nebuvo pakviestas į EVT posėdį, nes jame buvo aptariami ne jo lygio klausimai.
„Ne jo lygio klausimas buvo diskutuojamas EVT“, – pažymėjo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad diskusijas sukėlusiame Prezidentūros sprendime nebuvo asmeniškumų.
„Tiesiog nematyta reikalo dar vieną narį imti į delegaciją“, – apibendrino patarėja.
Kaip Eltai savaitgalį teigė ERK pirmininkė, Prezidentūrai sulaužius visus reglamentus ir į EVT išlydėjus prezidentą Gitaną Nausėdą be užsienio reikalų viceministro, lieka neaišku, kaip parlamentarams bus pateikta ataskaita.
„Tai sunkus klausimas. Vadovaujantis konstituciniu aktu dėl ES klausimų koordinavimo bei Seimo statutu, Prezidentūra nėra numatyta kaip institucija, kurios poziciją mes patvirtiname. Ji nėra numatyta ir kaip institucija, kuri gali duoti ataskaitą“, – Eltai sakė konservatoriams priklausanti politikė.
Todėl, akcentavo ERK pirmininkė, dėl keistų prezidento sprendimų Seimo nariai yra prieš savo valią stumiami už reglamentais bei įstatymais grįstos tvarkos.
„Būtent dėl to situacija ir yra nemaloni. Mes stumiami į antikonstitucinį, antistatutinį veikimą. Todėl trečiadienį komitete padiskutuosime, kaip galime iš šios situacijos išeiti“, – sakė politikė, dar kartą pažymėdama, kad sveiku protu sunku suprasti, kodėl prezidentas į EVT nusprendė išvykti į delegaciją nepakvietęs užsienio reikalų viceministro.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo šio Seimo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.
