Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 30 d.


„PRANEŠĖJAS IR PREZIDENTAS“
Prezidentūra teisinasi dėl siūlymo iš sankcijų išimti baltarusiškas trąšas
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
Baltarusiškos trąšos.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pateikė prezidentūros poziciją dėl siūlymo iš sankcijų paketo išimti baltarusiškas trąšas.

Ji tikina, kad nutekintuose susirašinėjimuose išsakytas prašymas iš sankcijų Baltarusijai paketo išimti trąšas tebuvo svarstoma derybų pozicija, siekiant į jas įtraukti Astravo atominę elektrinę (AE). Tačiau, anot A. Skaisgirytės, šios idėjos buvo atsisakyta.

„Tai buvo siūlymas derybinei pozicijai. Ta pozicija negalėjo būti įgyvendinta, tai buvo nuo jos nueita“, – kalbėjo A. Skaisgirytė, atsakydama į klausimą, kodėl nutekintuose susirašinėjimuose prezidentūra prašė išimti baltarusiškas trąšas iš sankcijų paketo.

Komisijos duomenimis, pačios patarėjos vadovaujamos grupės narė rašė Užsienio reikalų ministerijai (URM) su prašymu trąšų klausimą išimti iš sankcijų Baltarusijai paketo. Visgi A. Skaisgirytė tikina, kad tokiu būdu buvo siekiama pasiekti sutarimų europiniu lygiu.

Prezidento patarėja sako, kad 2021 m. gegužę, po „Ryanair“ lėktuvo nutrupdymo, pradėjus kelti sektorinių sankcijų Baltarusijai klausimą, nuotaikos Briuselyje buvo nevienodos ir kai kurios šalys prieštaravo sankcijoms trąšų sektoriui, kitos – branduoliniam sektoriui. Pasak jos, prezidentūra ir URM tuo metu vieningai sutarė, kad ypač svarbu yra į sankcijas įtraukti Astravo AE.

„Viena šalis prieštaravo ir trašoms, ir „branduoliui“, mes svarstėme, kad gal mes juos paremiame dėl trąšų, jie mus dėl „branduolio“. Tuo metu „branduolio“ sankcionavimas atrodė didesnė diplomatinė pergalė“, – sakė A. Skaisgirytė ir pridūrė, kad šis planas nebuvo įgyvendintas.

Savo ruožtu komisijos pirmininkas Vytautas Bakas kėlė klausimą, kas pristatė tokią galimą Lietuvos poziciją Briuselyje. Į tai prezidento patarėja atsakė, kad buvo keltas tik elektros klausimas, tačiau gavus neigiamą atsakymą jos buvo atsisakyta.

„Ta šalis, būdama žemės ūkio šalis, buvo suinteresuota į trąšų klausimą“, – kalbėjo ji.

Visgi komisijos pirmininkas priminė, kad pati URM tokias žinutes suprato kaip bandymą paveikti diplomatų poziciją.

Į tokius teiginius A. Skaisgirytė atsakė, kad „tai nebuvo bandymas paveikti Lietuvos poziciją“.

Prieš kelias savaites komisijai liudijo užsienio reikalų viceministras Jonas Survila. Jis nurodė, kad 2021 m. vasarą Prezidentūra nepalaikė sankcijų baltarusiškų trąšų sektoriui. Vėliau šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, reaguodamas į pastaruosius pareiškimus, tikino – J. Survila nutylėjo dalį tiesos ir nenurodė, kad Prezidentūra ragino imtis veiksmų dėl ribojimų Astravo atominei elektrinei (AAE).

V. Bakas prašė pateikti konkrečius susirašinėjimus su ministerija. Pati patarėja sutiko juos palikti pasibaigus posėdžiui.

A. Skaisgirytė tikino, kad tokia galima derybų pozicija buvo suformuota jos pačios ir kolegų, pats šalies vadovas šiame etape nedalyvavo.

Ji taip pat pripažino pažįstanti buvusį Verslo konfederacijos direktorių Andrių Nikitiną, tačiau tikino su juo neaptarinėjusi baltarusiškų trąšų sankcijų klausimo.

A. Skaisgirytė akcentavo šalies vadovo poziciją, kad sektorinės sankcijos Baltarusijai turi būti įvestos. Įvairius G. Nausėdos pasisakymus viešojoje erdvėje ji argumentavo, kad reikėjo įvertinti jų poveikį Lietuvai.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Pirmą kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 d.

2024 02 26 12:18
Spausdinti