Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 28 d.


PROTESTAS VILNIUJE
Protestas Vilniuje: susirinkusieji reikalauja palikti partizano paminklą ir įamžinti A. Smetoną
BNS
Julius Kalinskas/ELTA
Asociatyvi nuotr. Protestas Vilniuje.

Penktadienį Vilniuje kelios dešimtys protestuotojų reikalavo nepašalinti partizano Juozo Krikštaponio paminklo Ukmergėje, pastatyti sostinėje Vyčio paminklą ir įamžinti prezidento Antano Smetonos atminimą.

Apie 30 žmonių vidurdienį susirinko sostinės Lukiškių aikštėje. Renginio organizatorių perskaitytame pareiškime reikalaujama „apginti J. Krikštaponio garbę“ ir nepaisyti vadinamosios desovietizacijos komisijos reikalavimų nukelti jo paminklą siejant partizaną su galimu prisidėjimu prie Holokausto.

Tarp reikalavimų yra ir įgyvendinti Seimo priimtą įstatymą pastatyti Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje, taip pat paminklu Vilniuje įamžinti Lietuvos prezidento A. Smetonos atminimą.

„Manome, kad garbingos Krikštaponių giminės byla siejama su sovietinių palikuonių nekenčiamu prezidentu Antanu Smetona, apšmeižiant jo sūnėną Juozą Krikštaponj, o tuo pačiu ir prezidentą. (...) Vilnius ir toliau lieka vienintele sostine, kurioje nėra pagerbtas per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas“, – skelbiama mitingo organizatorių pareiškime.

Mitingas penktadienį suorganizuotas minint 79-ąsias J. Krikštaponio žūties metines. Lukiškių aikštėje yra įkasta per 100 relikvijų, suvežtų iš partizanų žūties vietų. Viena iš jų atvežta iš Lėnos miško, kur 1945 metais sausio 12 dieną ir žuvo J. Krikštaponis.

Pernai birželį vadinamoji desovietizacijos komisija Ukmergės rajone esantį paminklą J. Krikštaponiui pripažino kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus ir paragino nukelti.

Sprendimą dėl paminklo likimo turėjo priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas, tačiau jis nusprendė pirmiausia kreiptis į generalinę prokuratūrą, siekiant panaikinti partizano kario savanorio statusą.

Dėl šio sprendimo centras sulaukė kritikos, tad galiausiai rugpjūčio viduryje nurodė Ukmergės savivaldybei palikti memorialinį akmenį, tačiau nuo jo pašalinti partizano bareljefą ir įrašus, užkabinti atminimo lentą parašant, kad memorialas skirtas visiems žuvusiems Vyties apygardos partizanams.

Savivaldybė tą turėjo padaryti iki lapkričio vidurio, tačiau Ukmergės vicemeras Eugenijus Kuodelis BNS penktadienį sakė, kad savivaldybė vis dar laukia teismo verdikto, kadangi LGGRTC sprendimas dėl J. Krikštaponio paminklo yra apskųstas.

Centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.

2024 01 12 15:41
Spausdinti