Andrius Ufartas/ELTARusija paskelbė kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką, antradienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.
Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis – beveik 100 tūkstančių kortelių.
Portalo duomenimis, iš viso ieškomi 25 Lietuvos pareigūnai, įskaitant S. Kairį, A. Vaitkų, savivaldybių tarybų narius, du istorikus, pasisakiusius už sovietinių paminklų nugriovimą Lietuvoje.
„Džiaugiuosi, kad mano darbas demontuojant sovietizacijos likučius neliko nepastebėtas“, – komentavo S. Kairys.
Šiame sąraše taip pat yra buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė, buvę tarybos nariai Žilvinas Šilgalis, Vytautas Kašėta, Mantas Stulgaitis.
Be A. Vaitkaus, sąraše atsidūrė ir kiti už sovietinių paminklų griovimą uostamiestyje balsavę Klaipėdos politikai: vicemerė Vaida Raugelė, buvęs administracijos direktorius, dabar tarybos narys, liberalas Saulius Budinas, konservatorius Aidas Kaveckis, buvę tarybos nariai Arūnas Barbšys, Vidmantas Plečkaitis, Lina Skrupskelienė, Kazys Bagdonas, Laima Juknienė.
Sąraše galima rasti ir teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską, įtrauktas advokatas, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas. Apie tai, jog šiems teisininkams Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, skelbta jau anksčiau.
Kremlius antradienį oficialiai pranešė, kad paskelbė taip pat ir Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas bei kitų Baltijos šalių pareigūnų paiešką dėl „priešiškų veiksmų“ Rusijos atžvilgiu.
„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė žurnalistams.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tikina, kad jo vadovaujama ministerija tikrins šios informacijos tikrumą. Visgi, ministras pažymi – toks Maskvos žingsnis yra „tam tikras apdovanojimas“ politikams, aktyviai remiantiems Ukrainos kovą prieš Rusiją.
„Tai visiškai nauja informacija. Pirmiausiai, jeigu turime tokių galimybių, reikia patikrinti jos tikrumą – kaip suprantu, tai yra informacija iš nutekintos duomenų bazės, tai nėra oficiali informacija“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tai yra tam tikras apdovanojimas žmonėms, vertinantiems Ukrainą ir palaikantiems gėrio kovą prieš blogį“, – akcentavo jis.
Visgi, tęsė ministras, jeigu paviešinta informacija pasitvirtins, sąrašuose paskelbtiems asmenims nereikėtų į tai numoti ranka – tai, pasak G. Landsbergio, būtų dar viena Kremliaus veikimo būdų apraiška.
„Jeigu pasitvirtina informacija, tai rodo Rusijos veikimo būdus. Tai reiškia, kad asmuo, net ir turintis imunitetą – kaip Estijos premjerė – gali turėti iššūkių su teisėsauga trečiojoje valstybėje, kuri nuspręstų vykdyti Rusijos arešto orderį netgi tam žmogui apie tai nežinant“, – įspėjo ministras.
„Tokius dalykus reikia priimti rimtai ir įvertinti savo keliones taip pat“, – paragino G. Landsbergis.
Valstybės saugumo departamentas (VSD), savo ruožtu, komentavo, kad tai Kremliaus režimo spaudimo priemonė, kuria bandoma kištis į Lietuvos vidaus reikalus. Todėl departamentas ragina piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Rusiją ar agresorei valstybei artimas šalis.
„Valstybės saugumo departamentas, kaip ir anksčiau, rekomenduoja Lietuvos piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Rusijos Federaciją ir į jos sąjungininkes“, – teigiama komentare Eltai.
Departamentas pažymi, kad oficialaus Rusijos istorijos naratyvo įtvirtinimas yra vienas iš svarbiausių Vladimiro Putino asmeninių prioritetų, todėl tam įgyvendinti yra naudojami visi Kremliaus režimui prieinami resursai.
„Dėl V. Putino asmeninio suinteresuotumo didžioji dalis oficialaus Rusijos istorijos naratyvo kvestionavimo apraiškų yra traktuojama kaip atvirai priešiška veikla ir sulaukia greito bei agresyvaus Kremliaus atsako“, – nurodo VSD, akcentuojant, kad šie procesai ypač suintensyvėjo nuo 2020 m, kai Rusijoje buvo priimtos baudžiamojo kodekso pataisos dėl sovietų karių kapų ir paminklų niokojimo.
Be to, pažymima, jog Rusijos tyrimų komitete buvo įsteigtas ir specialus skyrius, atsakingas už kovą su tariamu istorijos faktų falsifikavimu. Po šių įvykių, pasak VSD, buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų prieš užsienio piliečius, kurių veikla neatitiko oficialaus Rusijos istorijos naratyvo nuostatų.
„Ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir prieš Lietuvos piliečius, kurie, Rusijos vertinimu, yra susiję su Sausio 13-osios byla ir sovietų karo paveldo objektų Lietuvoje nukėlimo inicijavimu bei įgyvendinimu. Šių piliečių įtraukimas į ieškomų asmenų sąrašus yra valdančiojo Rusijos režimo spaudimo priemonė, kuria bandoma kištis į Lietuvos vidaus reikalus ir stabdyti Rusijos istorijos politikai nepalankius procesus“, – rašoma atsakyme.
