ES TarybaKetvirtadienį ES lyderiai susirinko į Europos Vadovų Tarybą (EVT) Briuselyje. Tai paskutinis toks aukšto lygio susitikimas šiemet, bet pirmasis naujajam EVT prezidentui António Costa. Kol kas visi džiaugiasi, kad dėl EVT išvadų jau sutarta, susitikimas truks tik vieną dieną ir ne iki išnaktų.
Skirtingai nei iki šiol dėl EVT išvadų diplomatai sutarė dar iki susitikimo pradžios ir todėl ES lyderiai galės susikoncentruoti į strateginę diskusiją. Tai esą ir naujojo EVT vadovo A. Costa kabineto nuopelnas – atsisakyta jautrių teiginių įtraukimo į išvadas, įsiklausyta į valstybių narių pageidavimus.
Dešimties puslapių išvadose didžiausias dėmesys skiriamas Ukrainai, kuri yra ir pagrindinė ES lyderių diskusijų tema. Išvadose dar kartą pakartojama, kad ES toliau rems Kyjivą „tiek, kiek reikia, ir taip intensyviai, kaip reikia. Rusija neturi laimėti.“ Taip pat kalbama apie naujas sankcijas Rusijai. Be to, išvadose aptariama padėtis Artimuosiuose rytuose, raginama stiprinti ES atsparumą įvairioms grėsmėms, taip pat kalbama apie hibridines grėsmes, Europos Komisija raginama pateikti pasiūlymus dėl migracijos, išreiškiamas didelis nerimas dėl Gruzijos valdžios sprendimo sustabdyti narystės ES derybas ir t.t.
Patys ES lyderiai strateginę diskusiją pradėjo nuo Ukrainos klausimo. EVT taip pat lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prieš susitikimą jis teigė, kad planuoja aptarti Ukrainos energetinio sektoriaus apsaugą, kaip padidinti Ukrainos gynybos pramonės produktyvumą ir ukrainiečių mokyklų tinklo saugumą.
Europoje mes turime nustoti būti nesibaigiančių diskusijų klubu, mes turime būti rimtas pasaulinis strateginis veikėjas ir tokiu mes galime tapti tik tuo atveju, jei imsimės sprendimų vietoje to, kad kalbėtume, kalbėtume ir kalbėtume.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, savo ruožtu, pažymėjo, kad Europa nebegali būti „nesibaigiančių diskusijų klubu“ ir privalo tapti rimta strategine žaidėja, kad užtikrintų savo ir Ukrainos saugumą.
„Europoje mes turime nustoti būti nesibaigiančių diskusijų klubu, mes turime būti rimtas pasaulinis strateginis veikėjas ir tokiu mes galime tapti tik tuo atveju, jei imsimės sprendimų vietoje to, kad kalbėtume, kalbėtume ir kalbėtume“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Jis pridūrė, kad Europa nepakankamai remia Ukrainą, kad ši galėtų iš stipresnių pozicijų eiti prie derybų stalo su Rusija: „retorika – gera, bet ne praktiškai.“
„Sklando gandai apie galimas taikos derybas ir tai, mano nuomone, yra per anksti, nes šiuo metu Rusija yra puolimo režime, Rusija eina į priekį, Rusija visose įmanomose derybose jaučiasi esanti stipresnė pusė ir tai atvestų į neteisingą ir netvarią taiką“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda taip pat užsiminė, kad laukia diskusija apie valstybių narių veto teisės užsienio ir saugumo klausimuose panaikinimo, nes dabar „negauname rezultato“.
Kaip Europa gali paspartinti pastangas, kad jai tektų didesnė savo saugumo ir gynybos naštos dalis?
Po Ukrainos EVT diskutuos apie ES vaidmenį pasaulyje. Abi temos neišvengiamai susijusios su būsimuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Vienas iš šios temos aspektų – nustatyti, kaip galėtume sustiprinti transatlantinį ryšį, kurį sukūrė bendra istorija, kuris grindžiamas bendromis vertybėmis ir atsispindi tankiame ekonominių mainų tinkle, ir kartu apginti savo interesus. Kaip Europa gali paspartinti pastangas, kad jai tektų didesnė savo saugumo ir gynybos naštos dalis? Kaip geriausiai apginti Europos ekonominius interesus, atsižvelgiant į kintantį požiūrį į prekybos vaidmenį skatinant abiejų Atlanto pusių gerovę?“, – rašė ES lyderiams A. Costa.
Kiti EVT darbotvarkės klausimai: Suomijos prezidento Sauli Niinistö pranešimas apie Europos civilinės ir karinės parengties stiprinimą; migracija; padėtis Artimuosiuose rytuose ir Vengrijos premjero Viktoro Orbáno pranešimo apie pirmininkavimo ES rezultatus pristatymas.
