Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 28 d.


(NE)DIPLOMATIJA
URM atsikirto Prezidentūrai: tai gali viršyti konstitucinius įgaliojimus
ELTA
Alfa.lt
URM.

Kova dėl diplomatinių paskyrimų tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) tęsiasi. Prezidentūrai paprašius URM kanclerės Ingos Černiuk pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, ministerija atkreipia dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių.

URM nurodo, kad organizuojamose atrankose šalies vadovo atstovai neturi jokių įgaliojimų.

„Kandidatūrų atrankos ir teikimo procedūroje Prezidento atstovams ar kanclerei nėra suteiktos teisės bei įgaliojimai. Todėl tokie prašymai gali turėti Konstitucinių įgaliojimų viršijimo požymių bei pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą“, – komentare Eltai nurodė ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

Ministerija primena, kad, remiantis Konstitucija, šalies vadovas diplomatinius atstovus užsienio valstybėse skiria ir atšaukia tik Vyriausybės teikimu. Visgi, į Prezidentūros kanclerės kreipimąsi žadama atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

„Į visus kreipimusis bus atsakyta įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad ministras Seimo Užsienio reikalų komitetui yra pateikęs išsamią depolitizuotos atrankos į diplomatinių įstaigų vadovus bei kandidatūrų derinimo procedūros chronologiją. Minėtame posėdyje dalyvavo ir Prezidento patarėja“, – nurodė G. Landsbergio atstovė.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, savo ruožtu, teigė, kad URM abejonės dėl to, ar Prezidentūra neviršijo savo konstitucinių įgaliojimų, prašydama pateikti informaciją apie ambasadorių atrankas, skamba keistai. Jo įsitikinimu, prezidentas Gitanas Nausėda turi teisę susipažinti su tokia medžiaga. Be to, pasak patarėjo, tokiu būdu būtų atsakyta, ar konkursas į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą iš tiesų įvyko.

„Gauname kol kas neoficialų atsakymą, kad toks paklausimas neva gali viršyti prezidento konstitucines galias – kas jau skamba labai keistai. Turbūt, ne Užsienio reikalų ministerijai vertinti vieno ar kito prašymo atitikimą Konstitucijai. Bet, šiuo atveju, atsakymo nėra ir klausimas, ar konkursas vyko, (...) bus pakibęs“, – trečiadienį interviu naujienų portalui tv3.lt sakė F. Jansonas.

„Jeigu Užsienio reikalų ministerijai atrodo, kad tai yra labai slapta informacija, Užsienio reikalų ministerija, kaip ir bet kuri kita valstybės institucija, gali tą informaciją grifuoti – nuo „tarnybinio naudojimo“ iki „visiškai slaptai“. Prezidentas bet kokiu atveju su ta informacija gali ir, manau, turi susipažinti. Ir pateikus tą informaciją nekiltų abejonių – buvo tas konkursas, ar nebuvo“, – aiškino jis.

Kaip pranešta anksčiau, antradienį Prezidentūros kanclerė kreipėsi į URM kanclerę Ingą Černiuk, prašant pateikti šalies vadovui informaciją apie ministerijos vykdytus ambasadorių ir diplomatų atrankos konkursus.

„LRPK kanclerė šiandien raštu kreipėsi į URM kanclerę prašydama pateikti Prezidentui dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tame tarpe ir ambasados Lenkijoje, vadovus atrankos konkursus“, – Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė.

Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų.

Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas F. Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

2024 01 03 12:57
Spausdinti