ES TarybaNuo sausio 1-osios pirmininkavimą ES perima Lenkija. Lietuvos diplomatai (ir tikriausiai, didelė dalis Briuselio) džiaugiasi, kad pagaliau baigėsi Kremliui simpatijų neslėpiančio Vengrijos premjero Viktoro Orbano pirmininkavimo ES pusmetis.
Ketvirtadienio vakare, po paskutinės šiemet Europos Vadovų Tarybos (EVT) Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ėjo kartu su EVT pirmininku Antonio Costa kartu juokaudami – tarsi seni geri draugai. ES pirmininkavimą baigiantis V. Orbanas atsiliko nuo jų keletą žingsnių ir ėjo rūstus, vienas, apsuptas tik apsauginių bei patarnautojų. Vis dėlto visi trys stojo ant spaudos konferencijos pakylos.
„Per šią kadenciją pasiekta daug laimėjimų, – su menka šypsena per sukąstus dantis V. Orbanui pareiškė L. von der Leyen, išvardydama kai kuriuos pirmininkavimo pasiekimus. – Dėkoju už jūsų pastangas pirmininkavimo laikotarpiu.“
„Padarykime Europą vėl didžią, tai vienintelė mūsų galimybė“, – palinkėjo ES pirmininkavimą perimančiai Lenkijai Vengrijos pats V. Orbanas, pripažinęs, kad jo šalies pirmininkavimas buvo politinis.
„Orbano Vengrija neišlaikė pirmininkavimo egzamino. Jie provokavo ES sostines ir esminiais klausimais neatstovavo visos ES intereso užsienyje. Jie skaldė, o ne vienijo ES. Tokio pirmininkavimo niekas neatsimena“, – taip yra Vengrijos pirmininkavimą IQ apibūdinęs aukštas Lietuvos diplomatas.
Nuo liepos 1-osios perėmęs ES pirmininkavimo vairą V. Orbanas nuvyko ne tik į Kyjivą, bet ir į Maskvą bei Pekiną, neva derėtis dėl taikos. Tai buvo pirmas kartas, kai Briuselis turėjo visiems aiškinti, kad ES pirmininkaujanti valstybė neatstovauja visos ES pozicijos ir niekas V. Orbanui nesuteikė įgaliojimų tokiam žingsniui. Kai kurios valstybės narės, tarp jų – Lietuva, net blokavo neoficialius ministrų susitikimus Budapešte.
Rudenį V. Orbanas pakartojo šį triuką, kai po Gruzijos rinkimų nuvyko į Tbilisį ir palaikė valdančiuosius pareikšdamas, kad rinkimai buvo demokratiški ir sąžiningi, nors ES turi kitą nuomonę. Be to, Vengrija visą pirmininkavimo laikotarpį blokavo daugiau kaip 6 mlrd. eurų paramos Ukrainai per ES taikos priemonę ir nuolat skleidė Kremliaus naratyvą apie būtinas paliaubas, o diplomatai juokavo (gal rimtai kalbėjo), kad užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó instrukcijas tiesiogiai gauna iš Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo. Vengrija taip pat blokavo ES sankcijas prorusiškiems Gruzijos valdantiesiems, kurie žiauriai dorojosi su protestuotojais ir opozicija. O besibaigiant pirmininkavimui pareiškė, kad nepratęs ES sankcijų Rusijai iki Donaldo Trumpo inauguracijos JAV prezidentu.
Tiesa, netikėtai, bet pavyko Vengrijos pirmininkavimo metu priimti 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, tačiau jis, diplomatiškai sakant, buvo „neambicingas“. Vengrija iš jo eilinį kartą išbraukė karo popą – patriarchą Kirilą, kuris pajungė Rusijos stačiatikių bažnyčią karo propagandai ir kurį Lietuva siekia įtraukti į ES sankcijų sąrašus vos ne nuo karo pradžios.
Tikiuosi stipraus postūmio gynybos išlaidų prasme. Tikiuosi stipraus postūmio plėtros aspektu, nes tai yra tikrai valstybė, kuri čia rodo lyderystę ir manau, kad Ukrainai tai yra labai gera žinia.
Kita vertus, kai kurie diplomatai džiaugiasi, kad nebuvo taip blogai, kaip galima buvo tikėtis. Esą techniniu, o ne politiniu lygmeniu, vengrų pirmininkavimas buvo gan sklandus: derybos dėl plėtros Balkanuose, Rumunijos ir Bulgarijos galutinis priėmimas į Šengeną ir kitos daugiau techninės veiklos.
Prezidentas Gitanas Nausėda atsakydamas į IQ klausimą irgi bandė įžvelgti pozityvių dalykų: „Negalėčiau vertinti tik neigiamai, nes tikrai Vengrija sprendė klausimus, kurie yra, sakyčiau, neutralūs Ukrainos atžvilgiu. T.y. konkurencingumo klausimai. Mes patys turėjome puikią diskusiją Budapešte, tais klausimais. Vengrija mėgino judėti su ES plėtra, tačiau ko gero susidūrė su politinės valios trūkumu, kad Vakarų Balkanų valstybės padarytų didesnę pažangą ir galėtų tikėtis greičiau teigiamo rezultato.“
Vengriją prie ES vairo pusmečiui nuo sausio 1-osios keičia Lenkija. Vilnius daug pozityviau žiūri į Varšuvos pirmininkavimą ES, ypač Ukrainos klausimu.
„Tikiuosi stipraus postūmio gynybos išlaidų prasme. Tikiuosi stipraus postūmio plėtros aspektu, nes tai yra tikrai valstybė, kuri čia rodo lyderystę ir manau, kad Ukrainai tai yra labai gera žinia, nes galėtume pradėti atidarinėti tuos fundamentaliuosius skyrius derybų procese. (...) Labai svarbu, kad mes surastume tuos sprendimus, kuomet viena-dvi valstybės vis dėlto laikosi kiek kitokio požiūrio“, – savo viltis dėstė G. Nausėda.
Oficialioje savo programoje Lenkija skelbia, kad jų prioritetas bus saugumas, t.y. saugumas 7 dimensijose: gynyba ir saugumas; žmonių ir sienų apsauga; pasipriešinimas užsienio kišimuisi ir dezinformacijai; verslo saugumo ir laisvės užtikrinimas; energetikos tranzicija; konkurencingas ir atsparus žemės ūkis; sveikatos apsauga.
„Lenkija perima pirmininkavimą ES Tarybai neaiškumo ir nerimo kupinu metu. Europa kovoja su Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą padariniais ir būtinybe stiprinti savo gynybos pajėgumus. Esame liudininkai didėjančios geopolitinės įtampos, taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos erozijos ir hibridinių išpuolių, nukreiptų prieš Europos demokratiją ir saugumą. Europai atėjo išbandymų ir sprendimų metas. Europos Sąjunga turi apsaugoti save ir savo piliečius ir pasirūpinti savo artimiausiomis kaimyninėmis šalimis. Ji turi suteikti europiečiams saugumo jausmą ir vystymosi perspektyvas“, – sakoma Lenkijos pirmininkavimo pareiškime.
Lenkija planuoja jau metų pradžioje priimti 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą, riboti Rusijos ir Baltarusijos trąšas. Taip pat keisti migracijos politiką, nes Migracijos paktas esą neatitinka aktualijų. Kartu Varšuva nori sparčiau tęsti plėtros procesą pagal geografinį ir nuopelnų balansą, o Ukrainos klausimu laikytis principo: jokių derybų dėl Ukrainos, be Ukrainos. Galiausia, lenkai žada „būti nuoširdūs derybininkai“, t.y. pirmininkaujant nekelti savo interesų aukščiau kitų ir likti nešališkais. Tokio principo turėtų laikytis visos ES pirmininkaujančios šalys, bet ne visoms tai pavyksta.
