ShutterstockŽinia apie Lietuvoje rengiamas hobihorsingo varžybas sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose. Kokia tai sporto šaka?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Hobihorsingas (angl. Hobby horsing) – žirginio sporto taisyklėmis paremta disciplina, tik reikalavimai ir standartai galioja ne žirgams, o žmonėms. Labiausiai paplitęs variantas – maršrutą įveikti apžergus medinę lazdą su žirgo galva, t. y. žaisliniu žirgu.
Hobihorsingas per pastaruosius metus įgijo didelį populiarumą įvairiose pasaulio vietose. Šis pomėgis ypač populiarus tarp paauglių, kurie nori lavinti koordinaciją, kūrybiškumą ir fiziškumą. Niekas negali garantuoti, kad hobihorsingas artimiausiu metu bus įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, tačiau vienas faktas nepaneigiamas – šis sportas sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio ir naujų gerbėjų. Prie to prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose siužetai su kiek keistokai atrodančiais žaislinių žirgų raiteliais yra populiarūs.
Pradininkė – Suomija
Rašytiniai šaltiniai šio sporto apraiškas mini net nuo 1695 m. Anglijos. Pagamintos žirgų figūros buvo vadinamos hobin ar haubby, prancūziškai – aubin. Jas aprašė to meto šviesuoliai, Anglijoje – White’as Kennettas, Prancūzijoje – Philas Commines’as. Pavadinimas kildinamas ir iš karinių reikalų. Dar tuometėje kavalerijoje buvo speciali nedidelių žirgų rūšis, kuri išsiskyrė judrumu ir greitumu. Juos vadino hoblers arba hovellers, jie buvo naudojami žvalgyboje dėl savo judrumo ir mobilumo. Panašūs žirgai buvo naudojami pasienio tarnyboje ir juos vadino hoobies. Nuo to ir kilo šis pavadinimas, kuris lietuviškai reikštų „žaislinį arkliuką“.
Hobihorsingas kaip sporto rūšis išpopuliarėjo šiame amžiuje Suomijoje. Tai buvo tikra revoliucija, kurią pradėjo Suomijos filmų kūrėja, nominuota „Oskarui“, Selma Vilhunen. Tai tarsi buvo mergaitės užgaida, tačiau ji išaugo į plačią hobihorsingo mylėtojų bendruomenę, kurią dabar sudaro per 5000 bendraminčių. Ši sporto šaka labai populiari tarp jauno amžiaus vaikų, o apie 90 proc. užsiimančių – mergaitės. Vienus jų hobihorsingas pastūmėjo domėtis tikrais žirgais ir žirginiu sportu, o jau sportuojančius su žirgais – papildomai treniruotis. Vėliau ši pramoga paplito tokiose šalyse kaip Australija, Didžioji Britanija, Danija, Nyderlandai, JAV, Švedija, Vokietija.
Kaip viskas prasidėjo Lietuvoje?
Konkūrų jaunųjų raitelių paramos fondo vienas įkūrėjų Algirdas Nakvosas yra ir vienas šio sporto pradininkų Lietuvoje. Jo iniciatyva šiais metais buvo surengtas pirmasis Lietuvos „Hobby Horsing“ čempionatas. Pagrindinis čempionato tikslas – populiarinti hobihorsingo mėgėjų sportą Lietuvoje, supažindinti vaikus su žirginio sporto taisyklėmis ir varžybų rutina. Skatinti jaunuosius sporto entuziastus dalyvauti rungtynėse, gerinti jų fizinę, sportinę būklę, išrinkti kompetentingus sportininkus, gebančius atstovauti Lietuvos komandai tarptautinėse varžybose. Siekiamybė – dalyvauti su Lietuvos komanda tarptautiniame „Hobby Horsing“ čempionate Suomijoje.
Kaip viskas prasidėjo? A. Nakvosas pasakojo, kad tai nutiko nuo septynerių metų jojimą lankančios dukros Lėjos dėka. Jai dabar penkiolika ir ji rimtai sportuoja, du kartus tapo Lietuvos vicečempione ir kartą čempione vaikų grupėje. Teko Lėjai dalyvauti ir varžybose užsienyje. Didžiausias laimėjimas – Didžiojo prizo varžybose Belgijoje tapo 130 cm konkūro nugalėtoja.
Suomiai yra vieninteliai, jodinėjimą žaisliniais arkliukais įteisinę kaip oficialią sporto šaką.
„Kažkuriuo metu ji drauge su kitomis žirgyną lankančiomis mergaitėmis sužinojo, kad užsienyje vyksta mėgėjiškas judėjimas su žaisliniais arkliukais. Ji man pradėjo rodyti paveikslėlius, nuotraukas ir sakė, kad nori tokio arkliuko, – pasakojo A. Nakvosas. – Nupirkau arkliuką, jos su draugėmis viena pas kitą kieme pradėjo šokinėti. Kliūtys būdavo improvizuotos – medžio kaladė ar plastikinis kibiras, ant kurio galima „iškelti“ kartelę – šluotos kotą. Kažkas pradėjo organizuoti tokias varžybas savo kiemuose, parkuose, nuvykdavome su dukra. Susirado ji suomišką arkliuką. Pasirodo, tai tikras menas. Juos gamina meistrai, yra įvairių žaislinių arkliukų rūšių, dydžių, inventorius, kamanų... Dukros poreikiai augo. Reikėjo jau ir antro, ir trečio, ir ketvirto arkliuko. O kainos kyla, šluotos kotai lūžta (juokiasi). Pasakiau, kad nepirksiu už 200 eurų arkliuko, nutariau pats pagaminti. Pirmieji pasiūti arkliukai buvo šleivi kreivi, kiti – geresni. Pamatė dukros draugės – nori ir jos tokių. Taip panirau į žirgelių gamybą.“
Pasak jo, varžybų daugėdavo, susirinkdavo vis daugiau vaikų. Nutaręs šia pramoga pasidomėti rimčiau, sužinojo, kad čempionatai vyksta Suomijoje, Vokietijoje. Suomiai yra vieninteliai, jodinėjimą žaisliniais arkliukais įteisinę kaip oficialią sporto šaką. Ir suomiai kasmet rengia nacionalinį čempionatą.
Praėjus metams nuo žaislinių arkliukų gamybos A. Nakvosas pradėjo galvoti, kodėl nepabandžius surengti Lietuvoje tokio čempionato? Prigamino žaislinių arkliukų, kliūčių, socialiniuose tinkluose rado tokia pramoga besidominčių žmonių, įdėjo kvietimą, ir pamažu visas reikalas įsisuko. Šių metų gegužę buvo surengtas pirmas Lietuvos „Hobby Horsing“ čempionato etapas. Paskui surengti dar penki etapai, kur vaikai varžėsi dėl aukščiausių pozicijų čempionato reitingo lentelėje, o 2024-ųjų gruodį numatytas finalinis čempionato etapas, kuriame vaikai varžysis dėl Lietuvos „Hobby Horsing“ čempiono vardo.
„Pagrindiniai čempionato dalyviai – mergaitės, jų amžius – nuo 7 iki 14 metų ir tik viena kita vyresnė. Jei tikėtume socialiniais tinklais, kiek ten yra užsiregistravę įvairiose grupėse, susidarytų 300–400 žmonių, kurie domisi hobihorsingu. Jie daro arkliukus, juos parduoda, tačiau vykti į varžybas nerodo entuziazmo. Beveik visi „Hobby Horsing“ varžybų dalyviai – žirgynus lankantys vaikai“, – pasakojo A. Nakvosas.
*****susije*****
Judri ir išlaidų nereikalaujanti veikla
Čempionato organizatorius įsitikinęs tokių varžybų nauda vaikams, nes tai lavina judrumą, koordinaciją, greitį, ištvermę. Norint pasiekti rezultatų, reikia ir pasportuoti – bėgioti, lavinti kojų raumenis, šokinėti, padaryti pritūpimų. Vaikų laikysena turi būti kaip tikrų raitelių – tiesi nugara, pasitempę. Sykiu tai sveika sporto šaka, nes šiltuoju metų laiku daug laiko praleidžiama gamtoje ir intensyviai fiziškai judama. Šaltuoju metų laiku varžybos ir treniruotės vyksta uždarose patalpose, dažniausiai sporto salėje.
A. Nakvoso teigimu, tai linksma veikla, apimanti ir vaiko kūrybą. Vaikas domisi, kaip pasigaminti arkliuką, kaip rasti pavyzdžių, nusipirkti medžiagos, padaryti akis, karčius susiverti. Tam reikia daug kantrybės. O pasigaminus laukia sportinis darbas – su žaisliniu arkliuku jodinėti. Ko reikia arkliukui pasigaminti? Medinio arba plastikinio pagalio, tai gali būti ir estafetės lazda. Pusės metro baldinės standesnės medžiagos, pusės kilogramo kamšalo ir siūlų karčiams.
„Dukra iš pradžių pageidaudavo tai balto, tai juodo arkliuko. Vėliau norai tapo reiklesni – noriu ristūno, noriu žemaituko, – juokėsi A. Nakvosas. – Žirgų yra daug veislių, o kiekviena veislė turi savo išskirtinumą. Tada žiūri į nuotraukas, bandai piešti ir atkartoti tos veislės bruožus.“
Kiekvienas arkliukas turi savo vardą. Užsiregistruodamas rungtynėms turi pasakyti savo vardą ir pavardę bei žaislinio arkliuko vardą. Kaip ir tikrose jojimo varžybose. Neretai žaislinių arkliukų vardai atitinka tikrų žirgų, esančių žirgynuose, vardus.
Rengdamas „Hobby Horse“ čempionatą A. Nakvosas siekia atrinkti geriausius Lietuvos sportininkus, kurie kitais metais galėtų vykti į tarptautinį čempionatą Suomijoje. „Bendra šio sporto idėja – supažindiname vaikus su tikra žirginio sporto varžybų rutina, nes viską darome pagal Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) taisykles“, – teigė A. Nakvosas.
Dalyvaudamas varžybose raitelis turi imituoti žirgo žingsnelius, jis negali paprasčiausiai eiti arba bėgti. Konkūrų rungtyje raitelio tikslas – kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai kiekvienam konkūrui pastatytą kliūčių maršrutą. Kliūtys gali būti skirtingų formų, pločio ir aukščio. Varžybose reikia įveikti 40, 50, 70 ar 80 cm ir didesnį aukštį. Viena populiariausių rungčių – „švara ir laikas“, kur esminis dalykas – kuo greičiau įveikti maršrutą ir nenumesti nė vienos kliūties. Už kiekvieną nuverstą kliūtį skiriami 4 baudos taškai, o viršijus nustatytą laiko normą, už kiekvieną pavėluotą sekundę pridedama po baudos tašką. Rungčių yra įvairių.
Yra ir pramoginių konkūrų. Vienas jų – „Speed and music“ (greitis ir muzika). Čia galima pasirinkti mėgstamą kūrinį ir stengtis kuo greičiau įveikti maršrutą. Už kiekvieną numestą kliūtį skiriami ne 4 baudos taškai, bet prie sugaišto laiko maršrute pridedamos 4 sekundės. Jei esi greitesnis, gali laimėti ir mesdamas kliūtis, svarbu bendras laikas, sugaištas maršute.
Yra konkūrai, kurie suvienodina visų vaikų – jaunesnių ir vyresnių, aukštesnių ir žemesnių – galimybes laimėti. Tarkime, maršrutą reikia įveikti per 40 sekundžių. Vaikai startuoja, bet laikrodžio, skaičiuojančio sekundes, nemato. Jie turi nujausti laiko limitą. Ir laimi tie, kurie maršrutą įveikė arčiausiai nustatyto laiko.
