Monika PožerskytėPrireikė trijų aukso medalių ir vieno įrašo feisbuke, kad apie plaukiką Adomą Bužinską prieš kelis mėnesius prabiltų visi. Bet pats šurmulio ir šlovės nesureikšmino: vandenyje jis ir tada, ir dabar jaučiasi kur kas patogiau nei prieš kameras. Viktorija Vitkauskaitė stebi šio specialiųjų olimpinių žaidynių nugalėtojo treniruotes ir įsitikina, jog ypatingą sportininką supa ypatinga komanda.
Sekmadienio vakaras. Niūrioje lapkričio tamsoje keletą kartų suku ratus po Vilniaus Skroblų gatvės kiemus, kol galiausiai randu tai, ko ieškau – „Olimpinės pradžios“ baseiną. Jo fojė manęs jau laukia Adomo mama Zita Bužinskienė su jaunėliu sūnumi Pijumi. „Tai keliaujame pas Adomą?“ – pasitikslina, ir drauge praveriame duris į pagrindinę salę. Čia vandenį platesniais ir mažesniais mostais matuoja keliasdešimt įvairaus amžiaus plaukikų. Žurnalistinio tikslumo išpažintojai šioje vietoje turbūt papildytų: sveikųjų ir turinčiųjų Dauno sindromą bei kitų intelekto sutrikimų, tačiau bent kartą apsilankęs tokioje treniruotėje gali tik atšauti – o ar tai svarbu?
Plaukimo kepurėlė ir akiniai taip užmaskuoja Adomą, kad iš pradžių jo nepamatome ne tik aš, bet ir mama. Netoli vaikino spėriu tempu plaukia dar vienas iš 2019 m. pasaulio vasaros specialiosios olimpiados žaidynių reportažų atpažįstamas veidas – Augustė Šerpytytė, iš ten taip pat grįžusi su aukso medaliu. Pirmyn atgal, nuo vienos baseino sienelės iki kitos ir vėl priešinga kryptimi – visą valandą kiekvieną sekmadienį sportininkai sąžiningai pluša treniruotėse, prižiūrimi trenerės Astos Misiūnaitės.
Pažintis su Auguste lėmė ir Adomo kelią pas šią trenerę. A. Šerpytytė mokėsi toje pačioje klasėje kaip ir A. Bužinskas. Mergaitės mama kartą papasakojo Z. Bužinskienei, kad yra tokia trenerė, mokanti plaukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Tuo metu Gintautas ir Zita Bužinskai apie jokius sportinius rekordus ar medalius negalvojo – jie tiesiog ieškojo veiklos, kurioje Adomas jaustųsi gerai ir kuri leistų su antsvoriu kovojančiam berniukui gauti fizinio krūvio. Plaukti vaikas buvo išmokęs šeimoje, vasaromis leisdamas laiką vandenyje su tėčiu ir broliais. Jau pirmosios treniruotės baseine parodė, kad tai – išties jo stichija. „Matydavau, kad kaskart po treniruočių jis būdavo daug linksmesnis, atsipalaidavęs. Vanduo jį visada labai gerai veikė. O ir rezultatai kasmet gerėjo“, – pasakojo Z. Bužinskienė, kai susėdusios prie baseino stebėjome užtikrintai vandenį mostais skrodžiantį Adomą.
