Ar Aleksandras Zverevas gali tapti geriausiu tenisininku pasaulyje? Simonas Willisas pažindinasi su aukštaūgiu, norinčiu pasiekti pergalę visuose „Didžiojo kirčio“ čempionatuose.
Vieną 2017 m. gegužės popietę 20-metis vokietis tenisininkas A. Zverevas su šviesių plaukų kupeta ant galvos įžengė į aikštelę Romoje sužaisti finalinių Italijos atviro čempionato varžybų. Šansai buvo ne jo naudai. Kitoje tinklo pusėje stovėjo Novakas Djokovičius – ko gero, labiausiai iš visų kiborgą primenantis teniso žaidėjas, kuris gali valanda po valandos stulbinančiai tiksliai smūgiuoti, niekada nepavargsta ir geba neįtikėtinai susilenkti ir išsitiesti siekdamas neįmanomai tolimų kamuoliukų. Tarp šių sportininkų žiojėjo ir itin plati patirties praraja. Italijos atviras čempionatas yra vienas „Masters 1000“ turnyrų – prestižiškiausių renginių teniso kalendoriuje po keturių „Didžiųjų kirčių“. A. Zverevui rungtis tokio lygio finale dar nebuvo tekę. N. Djokovičius jame jau buvo sužaidęs 44 kartus.
Drauge su Rogeriu Federeriu ir Rafaeliu Nadaliu N. Djokovičius priklauso visų laikų garsiausiai teniso čempionų kartai. Šie sportininkai dominuoja jau kone 15 metų ir nuo 2004-ųjų laimėjo 56 iš 66 „Didžiojo kirčio“ čempionatų. Jokia ankstesnė teniso žvaigždžių karta viršūnėje taip ilgai neišsilaikė. Nors R. Federeris vis dar maudosi šlovinguose rudenėjančios saulės spinduliuose, o R. Nadalis įveikė traumas, kurios, atrodė, užbaigs jo karjerą, pasaulis supranta, kad šiems sportininkams jau arčiau pensija nei pats jėgų žydėjimas. Pergalė Romoje A. Zverevui atneštų jauniausio Meistro titulą laimėjusio tenisininko vardą nuo pat 2007 m., kai N. Djokovičius jį pelnė Majamyje. Be to, jis įsiveržtų į geriausių žaidėjų dešimtuką. Tuo nuo 2008 m. negali pasigirti nė vienas dvidešimtmetis. Taip pat jaunasis sportininkas užsitikrintų elitinio tenisininko įpėdinio teises.
Diena buvo giedra, bet siautė vėjas. Stačiais stadiono šlaitais įsisukę jo gūsiai ėmė pustyti sausą aikštelės molį, ir ore pakibo rožinė migla. A. Zverevas, regis, nesutriko. Per pirmąjį geimą sulaukęs N. Djokovičiaus paduoto kamuoliuko smūgiavo agresyviai: stipriai, plokščia trajektorija ir toli, tad N. Djokovičiui tektų lėkti už galinės linijos. Netrukus jis jau pirmavo 15-40. Tikėdamasis pristabdyti A. Zverevo spurtą, N. Djokovičius padavė suktą kamuoliuką į aikštelės kraštą, siekdamas patraukti oponentą reklaminės užtvaros link. A. Zverevas nuspėjo šį veiksmą, todėl anksčiau nuskubėjo jo pasitikti ir dar kylantį kamuoliuką atmušė į priešingą aikštelės pusę. N. Djokovičius nebuvo pasirengęs tokiam greitam, stipriam ir tiksliam smūgiui, tad puldamas atmušti net nesulaikė gilios, duslios dvejonės. Jis vos teužkabino kamuoliuką, ir šis graudžiai nuriedėjo iki tinklo. A. Zverevas, susijuosęs plaukus oranžine juosta, o kaklą pasipuošęs trimis saulėje blyksinčiomis aukso grandinėlėmis, vangiai, bet išdidžiai nukėblino kėdės link.
