Vytis SnarskisPrabėgus pusei šimtmečio nuo meilės vasaros marihuana tapo dideliu verslu, o sąmoningumo praktikos – biurų kasdienybe. Natas Segnitas domisi, kaip kontrkultūra buvo sukomercinta.
Jaunai azijiečių kilmės amerikietei Brianas pasakoja apie penkių dienų seminarą, į kurį ką tik atvyko. „Jis vadinasi „Biologinis raktas į intymumo kalbą“, – aiškina jaunuolis. „Aha“, – sumurma moteris. Ji labiau domisi ne Brianu, o vandenyne plūduriuojančia rudadumblių giraite. Bet vaikinas neatlyžta. Jam labiausiai patinka galimybė pabendrauti apie tai, kas darbe nebūtų priimtina. Santykius ir panašiai. „Supranti, – teigia jis. – Pajusti tą tikrą žmogišką ryšį.“
Azijiečių kilmės amerikietė jam atsako dirbtine šypsena, kuria kaliforniečiai dažniausiai apsiginkluoja ketindami griežtai paprieštarauti: „Aš galiu užmegzti žmogišką ryšį įvairioje aplinkoje.“
Brianas prityla. Visais atžvilgiais, išskyrus vieną, tai tipiškas, net jaudinančiai amerikietiškas merginimo ritualas: tvarkingai apsikirpęs jaunuolis, kuris elgiasi ne mažiau droviai ir pagarbiai nei savo laiku jo senelis, ir atsainiai jį pakerėjusi mergina, laukianti, kol šis jai padarys įspūdį. Esminis skirtumas toks, kad abu šios scenos veikėjai nuogi. Moteris ne tik nuoga, bet dar ir stovi vandenyje nieko neslėpdama nuo Briano akių ir vėsaus Ramiojo vandenyno vėjo.
