ScanpixKodėl niekas dėl to per daug nesuka sau galvos?
Kaip žmogus, atsidūręs neonacių skandalo centre, Philippas S. atrodė stebėtinai nuobodžiai. 2021-aisiais dalyvaudamas jo teisme Leipcige vyliausi užmesti akį į slaptą dešiniojo ekstremizmo pasaulį Vokietijos ginkluotosiose pajėgose. Tikrai nesitikėjau pamatyti šio mandagaus 45-erių vyro, stovinčio kruopščiai išlygintomis kelnėmis ir smėlio spalvos megztiniu. Retkarčiais Philippas S. (Vokietijos privatumo įstatymas neleidžia atskleisti kaltinamųjų tapatybės) susišnabždėdavo su sužadėtine. Jie atrodė kaip maloni pora.
2020 m. atlikusi kratą Philippo S. namuose Vokietijos policija rado ginklų, daugiausia pavogtų iš specialiųjų pajėgų padalinio, kuriame jis tarnavo. Arsenale buvo nurašytas automatas AK-47, 2 kg plastiškų sprogmenų, dūminė granata ir daugiau kaip 5000 kovinių šovinių. Nerimą kėlė ir nekarinė medžiaga: keli seni po Antrojo pasaulinio karo buvusiems SS nariams leisto žurnalo „Der Freiwillige“ numeriai, SS nariams skirtos nuotraukų ir dainų knygelės, senovinių atvirukų kolekcija su tokiais šūkiais, kaip „Dėkojame tau, fiureri“.
Tarp teisme dalyvavusių žurnalistų buvo atstovų iš kairiųjų pažiūrų laikraščio „Taz“, kuris atkakliai tiria neonacių ginkluotosiose pajėgose problemą. Tačiau visi, kas teismo salėje tikėjosi atpildo, nusivylė. Prokurorai susitelkė į siaurą klausimą, ar Philippas S. pažeidė įstatymą dėl ginklų turėjimo. Kiek tiksliai ginklų jis buvo užkasęs savo sode Saksonijoje? Kaip jie ten pateko? Atrodė, kad net teisėjui nusibodo nesibaigiantys šovinių sąrašai pagal kalibrą ir partijos numerį ir jis pertraukęs vieną tokią ataskaitą pasiteiravo: „Ką su visu tuo įmanoma nuveikti?“
