Giedrės Šlekytės vardas tarptautiniuose muzikos kontekstuose skamba vis garsesniu forte. Viktorija Vitkauskaitė seka jos biografiją nuo kuklaus sodo namelio iki ovacijų jūros.
Nuo veido beveik nedingstanti šypsena, žibančios akys ir sklindanti energija išduoda – G. Šlekytės gyvenime dabar viskas einasi lyg per sviestą. Jau pokalbio pabaigoje šį įspūdį patvirtins ir pati dirigentė. O kol kas ji, prisitraukusi puodelį nedidelėje Vilniaus senamiesčio kavinėje, juokiasi į gimtąjį miestą grįžusi visai ne dėl savo gimtadienio. Interviu išvakarėse muzikei sukako 29-eri, tačiau svarbesnė priežastis, į įtemptą jos darbotvarkę įtraukusi sostinę, buvo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choro 70-mečio koncertas: vienam jo kūrinių Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) dirigavo ir šios mokyklos absolventė G. Šlekytė.
Progų sutikti vieną talentingiausių jaunosios kartos lietuvių dirigenčių mūsų šalyje – kol kas ne tiek ir daug. Tačiau ateityje galimybės išvysti ją dirbančią tėvynėje bus kiek platesnės. Italų dirigentas Sesto Quatrini, neseniai tapęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos (LNOBT) meno vadovu, iškart prisipažino, kad viena jo užduočių – sugrąžinti jaunuosius lietuvių talentus į šį teatrą. Tarp tų talentų bus ir G. Šlekytė.
„Su Giedre susipažinau Kipre, prieš penkerius metus vykusiame tarptautiniame Solono Michaelideso konkurse. Pirmosios vietos tąkart nepelnė niekas. Giedrė laimėjo antrąją premiją, aš – trečiąją. Kartu praleidome daug laiko, kalbėjomės apie muziką. Ji paliko ypač mielo žmogaus ir tikro profesionalo įspūdį“, – „IQ Life“ prisiminė italų dirigentas.
