Keturios viršūnės, dešimt kalnų perėjų, nužygiuota daugiau nei 150 kilometrų, aukštyn žemyn kopta ir leistasi 12 tūkst. metrų. Tokia aukščiausios sudėtingumo kategorijos žygio Pietvakarių Pamyre aritmetika. Šešių patyrusių žygeivių komanda, kurioje buvo ir alpinistas bei fotografas Saulius Damulevičius, valstybės atkūrimo šimtmetį nusprendė įamžinti Tadžikijos kalnuose.
Paskutinis prie jungtinės Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetų klubų komandos prisijungęs S. Damulevičius kartu leidosi po lietuviškų viršūnių regioną. Per beveik mėnesį trukusį žygį keliautojai kopė vietovėmis, kur pirmas 20 dienų nesutiko jokių žmonių, išskyrus avis ganantį piemenį. Kopti dar niekieno nepramintais takais – nepakartojamas jausmas. „Tikrasis mūsų pašaukimas – tyrinėti. Šiais laikais nedaug beliko vietų, kuriose nebūtų lankęsis joks žmogus. Todėl tokie atradimai – didžiulė privilegija, kuria gali didžiuotis tik saujelė šiandienos keliautojų“, – sako alpinistas.
Šimtmečiui skirto žygio atspirties taškas buvo Lietuvos viršūnės regionas Pietvakarių Pamyro kalnuose. Tačiau vien išbandytais maršrutais komanda nenorėjo pasitenkinti, todėl dairėsi vietų, kuriose dar niekas nesilankė. Sudaryti kelionės planą tokiems sudėtingiems žygiams – įdomus ir atsakingas darbas. Ruošdamasi ekspedicijai komanda skaitė ankstesnių žygių ataskaitas, detaliai analizavo senas fotografijas ir palydovinius žemėlapius. Ruošėsi ir fiziškai: bėgo krosus Antakalnio ir Belmonto kalneliais, repetavo įvairius gelbėjimo darbų scenarijus. Reikėjo suplanuoti žygio logistiką, palikti laiko aklimatizuotis – pirmomis dienomis pulti kopti į didelį aukštį negalima. Taip pat privalėjo pagalvoti apie maisto transportavimą, numatyti atsitraukimo kelius, jei maršrutas pasirodytų per daug pavojingas ar sudėtingas.
Ekspedicija į Pamyro kalnus priskiriama sudėtingiausių kategorijai, todėl ir žygeiviams iššūkių netrūko. Komanda vos pusvalandžiu spėjo aplenkti laviną, kuri visą grupę būtų nušlavusi nuo kilometro aukščio sienos. Vos trimis minutėmis išvengė šaldytuvo dydžio akmenų griūties, kuri juos galėjo išbarstyti po visą slėnį – tokių mažesnių ir didesnių iššūkių kildavo kiekvieną dieną. Pamyro kalnų regionas – atokus (vos už kelių kilometrų – Afganistanas), todėl nelaimės atveju pagalbos galima tikėtis tik iš komandos draugų.
