Prieš kelerius metus Indonezija išgarsėjo akibrokštu, kai į koncertą susirinkę pankai buvo suimti, nuskusti ir uždaryti į perauklėjimo įstaigą. Vytautas Jankulskas domisi, kaip skiauterėti maištautojai konservatyvioje musulmoniškoje visuomenėje gyvena šiandien.
Indonezijos pankų bendruomenė yra viena didžiausių ir aktyviausių pasaulyje. Šis judėjimas šalyje kilo 1990-ųjų pabaigoje kaip būdas kovoti su didėjančiu skurdu bei korumpuota vyriausybe. Pasisėmę įkvėpimo iš Vakarų, indoneziečiai taip pat pradėjo maištauti prieš valdžią kurdami ją kritikuojančias dainas. Tačiau buvimas panku čia neapsiriboja vien maištu ir muzika. Tai – ir galimybė išgyventi, pasijusti visaverčiam ir patirti šeimos bendrumo jausmą.
Šios salų valstybės pankai pasižymi unikaliu ir gana agresyviu aprangos stiliumi. Jų tatuiruoti ir auskaruoti veidai bei apiplyšę drabužiai su pankų simbolika turi itin negatyvių padarinių šioje konservatyvioje visuomenėje. Indonezijoje jie dažnai lyginami su nusikaltėliais ir valkatomis, o vien dėl įvaizdžio ir viešosios opinijos neretai atsiduria areštinėje.
Bet kas iš tikrųjų slepiasi už agresyvios išvaizdos, visų auskarų ir tatuiruočių? Norėdamas rasti atsakymą į šį klausimą, susidraugavau su vietiniais ir pasinėriau į Džakartos pankų bendruomenę. Jie man leido fotografuoti kasdienį, nesurežisuotą gyvenimą – savo džiaugsmus, kančias ir pastangas išgyventi.
