Daugiau nei šimtmetį skaičiuodami kalorijas bandėme atsijoti maistą, nuo kurio auga antsvoris. Peteris Wilsonas tvirtina, kad metas palaidoti šį labiausiai klaidinantį matavimo vienetą.
Pirmąsyk mirties akivaizdoje Salvadoras Camacho atsidūrė su draugu klausydamasis muzikos tėvo „Chrysler“ sedane. 22-ejų inžinerijos studentas buvo sustojęs prie namų Tolukos mieste centrinėje Meksikos dalyje ir blėstančioje vakaro šviesoje nepastebėjo besiartinančių dviejų tatuiruotų vyrų. Nuskambėjus pirmiesiems Tori Amos hito „Bliss“ akordams gaujos nariai į jaunuolius nukreipė pistoletus.
Taip prasidėjo visą parą trukęs išbandymas. Nusikaltėliai nutarė, kad iš dviejų aukų sunkiau bus susidoroti su ryžtingu ir tvirtai sudėtu S. Camacho. Jam buvo užrištos akys, pasipylė smūgių kruša. Vienas plėšikų galiausiai pargriovė jaunuolį, įrėmė į pakaušį ginklą ir pasakė, kad laikas mirti. S. Camacho neteko sąmonės ir atsigavo laukuose kone nuogai išrengtas už nugaros surištomis rankomis. Vaikinas liko gyvas, bet patyrė stiprų sukrėtimą ir paniro į depresiją. Netrukus ėmė gerti ir be saiko valgyti. Svoris šoktelėjo nuo 70 iki 103 kg.
Dėl to po aštuonerių metų, 2007-aisiais, jį ištiko antra akistata su mirtimi. S. Camacho prisimena atsibudęs ir išvydęs ryškią šviesą: neštuvais jis buvo skubiai gabenamas į ligoninės priimamąjį. Vyrą buvo ištikęs stiprus širdies ritmo sutrikimas. „Kardiologas man pasakė, kad jei nenumesiu svorio ir nesusitvarkysiu sveikatos, po penkerių metų būsiu lavonas“, – pasakojo S. Camacho.
