Rusijos prezidentas manė, kad prasidėjus karinei invazijai Ukraina pasiduos. Istorija rodo, jog ištikus nelaimei ši tauta susivienija. Priežastis paaiškina Peteris Pomerantsevas.
Ar iki invazijos jums buvo sunku suprasti, kokia ta Ukraina? Ar būtumėte galėję žemėlapyje parodyti, kur ji yra? Ar įsivaizdavote jos gyventojus? Galbūt Ukraina tūnojo jūsų vaizduotės paribiuose kaip pilka Rusijos imperijos provincija, kurios teisės egzistuoti nepripažįsta Vladimiras Putinas? Jei taip, jūs ne vieni. Dar visai neseniai ir pats šią šalį supratau labai menkai. O juk esu ten gimęs.
Nesunku suprasti, kodėl Ukraina glumina. Neišmanėliui svetimšaliui ji prieštarauja visoms nacionalinės valstybės idėjoms. Dauguma gyventojų šneka dviem kalbomis. Čia susipina daugybės šalių istorija: Rusijos, Sovietų Sąjungos, Austrijos-Vengrijos imperijos, Lenkijos, Rumunijos ir, žinoma, pačios Ukrainos. Daugeliui vakariečių šis istorinių naratyvų tinklas sudaro įspūdį, kad Ukraina nėra tikra valstybė.
Dabar daugelio žinios apie šią šalį išsiplėtė. Į šią didvyrišką valstybę nukreiptos viso pasaulio akys. Žydų kilmės Ukrainos prezidentas, kuris kadaise buvo komikas, dabar subrendo ir tapo jaunesne jautresne Winstono Churchillio versija. Rusų kareivius koneveikiančios pagyvenusios ukrainietės. Automatais ginkluoti hipsteriai. Išsigandusios, bet raiškiai mintis dėstančios mamos, besislapstančios rūsiuose su savo nenustygstančiais vaikais. Subombarduotuose gimdymo namuose nukentėjusi instagramo gražuolė.
