ShutterstockKlimato kaita kelia grėsmę milijardų dolerių vertės meno kūriniams. Lou Stoppard aiškinosi, kaip muziejai nusprendžia, ką išsaugoti nelaimės atveju.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
„Freska“ yra didžiausias Jacksono Pollocko meno kūrinys – 2,43 m aukščio ir 6,04 m pločio. 1943 m. kolekcininkė Peggy Guggenheim jį užsakė savo Niujorko buto prieškambariui. Tai abstrakcija, bet gana ilgai žiūrint, geltonų, rožinių ir piktai juodų atspalvių uragane ima ryškėti figūros. Žmonių ir gyvūnų kūnai skuba iš vieno drobės galo į kitą ir veržiasi iš paveikslo žiūrovo link. Pasakodamas apie šį kūrinį vienam bičiuliui, J. Pollockas jį pavadino bėgančia banda.
Vienu metu buvo svarstoma „Freską“ nutapyti tiesiai ant sienos, bet P. Guggenheim draugas, menininkas Marcelis Duchampas, patarė verčiau tapyti ant drobės, kad prireikus kūrinį būtų galima perkelti. Meno istorikams šis paveikslas žymi svarbų J. Pollocko karjeros posūkį, kai dailininkas pradėjo eksperimentuoti su stiliumi, kuris jį vėliau išgarsino, – dažų taškymu ir varvinimu ant drobės.
