Ryškios spalvos, šilti žmonės, dieną naktį neslūgstanti energija ir, žinoma, tango. Tokie prisiminimai, užfiksuoti garsiajame San Telmo turguje, tebelydi po Argentiną keliavusią fotografę Laimą Druknerytę.
Buenos Airės ne veltui vadinamos vartais į Argentiną. Sostinė tapo pirmąja 40-ies dienų kelionės po šią šalį stotele, kur fotografė su vyru stabtelėjo dviem savaitėms. Juodu apsistojo San Telme – bohemiškame sostinės kvartale. „Buenos Airės – fantastiškas, gyvybe pulsuojantis miestas, kuriame verda gyvenimas. Jis tradiciškai tituluojamas Pietų Amerikos Paryžiumi, tačiau man jis ir Paryžius, ir Londonas, ir Madridas kartu sudėjus. Čia būdama vis tiek jaučiausi kaip kitame pasaulio krašte“, – pernai gruodį pradėtą kelionę prisimena L. Druknerytė.
Priešingon planetos pusėn menininkės akys nukrypo, kai ji išmaišė Europą ir pakeliavo po Aziją. Tačiau neskubėjo sėsti į lėktuvą pirmai progai pasitaikius. Iš pradžių planus aplankyti Argentiną pristabdė kirbėjusi baimė, kad čia nepavyks susikalbėti jokia kita kalba, tik ispaniškai. Todėl net metus mokėsi ispanų kalbos ir, kaip vėliau įsitikino, ne veltui.
Buenos Airės kai kam gali atrodyti lyg betoninės džiunglės, kur europietiškosios architektūros palikimą stelbia daugybė aukštų pastatų. Tačiau kiekvienas sostinės rajonas labai skirtingas, o San Telmas – savitas ir unikalus senamiesčio perlas, juosiamas kolonijinių pastatų ir bažnyčių. Šiame rajone gausu amatininkų parduotuvėlių, galerijų, barų ir restoranų, o sekmadieniais centrinę gatvę užtvindo garsusis turgus. Nuo pat ankstaus ryto prekystaliai nuklojami įvairiausiais dirbiniais: juvelyrikos, keramikos, kitais išskirtiniais rankų darbo šedevrais, taip pat antikvariniais daiktais ir senienomis. Nors akys raibo nuo niekur kitur nematytų savo amato meistrų kūrinių, Laima išsirinko kuklutį papuošalą ant rankos, kuris primintų šioje vietoje tvyrojusią atmosferą.
