Aukšti kriokliai – pagrindinė priežastis, viliojanti Rolandą Žygą leistis į keliones po pasaulį. Šįkart kanjoningo mėgėjas sugrįžo į Reunjono salą, kur su kitais adrenalino ieškotojais išbandė aštuonis skirtingo sudėtingumo maršrutus šniokščiančio vandens sienomis.
Keliautojas ir fotografas R. Žygas yra vienintelis profesionaliai kanjoningą praktikuojantis lietuvis, tačiau jo bendraminčių vis daugėja. Laipiojimas kriokliais ir tarpekliais, šokinėjimas nuo krioklių bei uolų į vandenį (visos šios veiklos apibūdina kanjoningą) priskiriami ekstremaliam sportui, bet pats keliautojas to nesureikšmina. Pasak jo, žygiai kriokliais – nieko sudėtingo, tereikia nuleisti virvę ir ja nusileisti pačiam. Svarbiausia – nebijoti pažvelgti žemyn stovint krioklio viršūnėje ir sušlapti jau nusileidus. Vis dėlto taip paprasta atrodo ne visiems. R. Žygas pripažįsta, kad ne kartą teko matyti išgąsčio pilnas bendrakeleivių akis. „Jau pasiekiau tą lygį, kai pats jaučiuosi ramiai, o kai aš esu ramus, ramybė ateina ir pas kitus“, – atskleidė keliautojų grupėms vadovaujantis vyras.
Daug kitų ekstremalių sporto šakų išbandęs R. Žygas sako, kad kanjoningui reikia mažiau fizinės ištvermės nei, pavyzdžiui, kalnų žygiams, todėl viskas, ko jis tikisi iš norinčių keliauti kartu, – nejuntama aukščio baimė ir noras. Keliautojo teigimu, tai vienas saugesnių ekstremalių sportų. Jį ši veikla sužavėjo prieš kiek daugiau nei penkerius metus. Šiandien jis įveikęs 138 skirtingų pavadinimų maršrutus.
Lapkritį į Reunjoną, Prancūzijos užjūrio regiono salą Indijos vandenyne, lietuvis grįžo jau antrą sykį. „Į šią salą galėčiau vykti dar keletą kartų ir vis rasčiau ką nors naujo“, – sakė jis. Reunjonas R. Žygą sužavėjo tą akimirką, kai išgirdo apie ten esančius maždaug 300 metrų aukščio krioklius. Jei skaičius vaizduotė sunkiai konvertuoja į reginius, galime prisiminti, kad Vilniaus televizijos bokšto aukštis yra 326 metrai. Reunjono džiunglės, stačios uolos ir įspūdingi garmančio vandens stulpai – tikra kanjoningo gerbėjų svajonė. Salos kriokliai ne tik įspūdingo aukščio, bet ir specialiai pritaikyti šiam ekstremaliam sportui: juose yra taškai su įrengtomis bazėmis ir iš grandinių padarytais žiedais. Į šiuos suneriamos virvės, kuriomis leidžiamasi iki pat krioklio apačios.
